Diskusijose dėl švietimo politikos dažnai esame stumiami rinktis tariamai konkuruojančius prioritetus: žinias arba gebėjimus, aukštus reikalavimus arba vaiko gerovę, mokytojo laisvę arba atsakomybę, bendrą standartą arba individualų ugdymą, tęstinumą arba inovaciją. Tai klaidinanti prieiga. Švietimo politikoje turėtume vengti kraštutinumų. Turime gebėti derinti prioritetus taip, kad jie geriausiai tarnautų vaiko pažangai ir valstybės ateičiai.
Pasiūlymas Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva kartu su Seimo nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene pateiktas įstatymo projekto priėmimo stadijoje. Komitete balsams pasiskirsčius po lygiai – 6 už, 6 prieš, lemiamu tapo komiteto pirmininkės balsas, todėl pasiūlymui nebuvo pritarta.
Vyriausybei rekomenduojama parengti ilgalaikį švietimo sistemos kelrodį, kuris padėtų įgyvendinti valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ numatytus tikslus.
