L. Kazlavicko teigimu, dabartinė sistema vis dažniau sulaukia kritikos, nes mokinio tolimesnį mokymosi ar profesinį kelią dažnai lemia vienkartinis brandos egzamino rezultatas. Be to, paskutiniais mokyklos metais mokiniai dažnai ruošiasi tik keliems egzaminams, todėl kitos ugdymo sritys lieka nuošalyje, o pats egzaminų organizavimas tampa nemenku iššūkiu mokykloms ir neretai trikdo įprastą ugdymo procesą.
„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
Artėjant Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų įsigaliojimui, kurie numato, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys gyventojus, paslaugas turės teikti lietuvių kalba, Seimo Švietimo komitete surengti klausimai dėl institucijų pasirengimo pokyčiams.
