

Esminiai švietimo iššūkiai – Vyriausybės darbotvarkės paraštėse
Darbą baigusi Vyriausybė švietime sukėlė nemažai lūkesčių – žadėjo daugiau stabilumo „reformų išvargintai“ bendruomenei.


Kur studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje? Svarbu, kad žinios stiprintų Lietuvos konkurencingumą
Gyvename globalios konkurencijos sąlygomis, tad kova dėl būsimų studentų ir talentų pritraukimo vyksta ne tik tarp aukštųjų mokyklų Lietuvoje, bet ir tarp valstybių. Šioje kovoje laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti aukštos kokybės studijas, modernią akademinę aplinką ir aiškias karjeros perspektyvas.


Mobilieji telefonai mokyklose – rekomendacijų nepakanka
Liepos 31 d. patvirtintos Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijos.


TS-LKD: Popovienės paaiškinimai dėl 10 balų pridėjimo prie VBE – neįtikinami
Po kritikos bangą sukėlusio Švietimo ministrės sprendimo prie visų šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų (išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą) pridėti po 10 papildomų balų, Švietimo ministrė buvo iškviesta į Seimą atsakyti į TS-LKD frakcijos narių klausimus.


Pradedamos diskusijos dėl Naujosios Vilnios teritorijų transformacijos
Šiandien sutarta, kad prie Naujojoje Vilnioje esančios buvusios pramoninės Possehlio Dalgių fabriko teritorijos transformacijų prisidės ir Vilniaus miesto savivaldybė.


DI švietime – kokius tikslus kelsime?
Birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta apskrito stalo diskusija, dedikuota dirbtinio intelekto (DI) Lietuvos mokyklose temai. Diskusijos rengėjo, Švietimo ir mokslo komiteto bei Ateities komiteto nario Liutauro Kazlavicko kvietimu, renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, Nacionalinės švietimo agentūros, švietimo įstaigų atstovai, edukacinių technologijų startuolių kūrėjai, mokslininkai, kitų institucijų atstovai.


TS-LKD švietimo forumas: švietimas – atsparios ir saugios valstybės pagrindas
Seime vyko TS-LKD organizuotas švietimo forumas, kurio pagrindinis akcentas – švietimo sistemos vaidmuo valstybės gynybos ir saugumo užtikrinime.


Ministerijai atidėliojant, universitetai tikina: kliūčių lietuvių kalbos mokymui ir testavimui nėra
Šiandien Seime vykusioje parlamentarų Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Liutauro Kazlavicko surengtoje spaudos konferencijoje dėl Švietimo ministerijos sprendimo atidėti lietuvių kalbos privalomumą aptarnavimo sektoriuje iki 2027 metų, ekspertai išreiškė palaikymą Valstybinės kalbos įstatymo nuostatai, kuria būtų įtvirtintas reikalavimas aptarnavimo sferos darbuotojams mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu jau nuo 2026 sausio 1 d.