Ne nuleisti kartelę vaikui, o pakelti ją valstybei
Diskusijose dėl švietimo politikos dažnai esame stumiami rinktis tariamai konkuruojančius prioritetus: žinias arba gebėjimus, aukštus reikalavimus arba vaiko gerovę, mokytojo laisvę arba atsakomybę, bendrą standartą arba individualų ugdymą, tęstinumą arba inovaciją. Tai klaidinanti prieiga. Švietimo politikoje turėtume vengti kraštutinumų. Turime gebėti derinti prioritetus taip, kad jie geriausiai tarnautų vaiko pažangai ir valstybės ateičiai.
PUPP kartelės atsisakymui siūloma alternatyva – įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų
Pasiūlymas Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva kartu su Seimo nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene pateiktas įstatymo projekto priėmimo stadijoje. Komitete balsams pasiskirsčius po lygiai – 6 už, 6 prieš, lemiamu tapo komiteto pirmininkės balsas, todėl pasiūlymui nebuvo pritarta.
„Lietuva 2050“ tikslams pasiekti būtinas ilgalaikis švietimo kelrodis
Vyriausybei rekomenduojama parengti ilgalaikį švietimo sistemos kelrodį, kuris padėtų įgyvendinti valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ numatytus tikslus.
Ministerija raginama stiprinti STEAM centrų vaidmenį ugdyme
Diskusiją inicijavęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas sako, kad šalyje sukurta stipri STEAM centrų infrastruktūra turi būti naudojama ne fragmentiškai, o nuosekliai ir privalo tapti ilgalaike bendrojo ugdymo sistemos dalimi.
PUPP – bazinės žinios baigiant pagrindinį ugdymą nėra perdėtas reikalavimas
Valdantieji siūlo panaikinti reikalavimą, kad į gimnaziją ateinantis mokinys pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinime (PUPP) būtų pasiekęs bent pagrindinių dalykų bazinį lygį. Paaiškinimas jautrus – esą taip nenuskriausime vaikų.
Švietimo ir mokslo komitetui siūloma apsispręsti dėl valstybinių brandos egzaminų ateities
L. Kazlavicko teigimu, dabartinė sistema vis dažniau sulaukia kritikos, nes mokinio tolimesnį mokymosi ar profesinį kelią dažnai lemia vienkartinis brandos egzamino rezultatas. Be to, paskutiniais mokyklos metais mokiniai dažnai ruošiasi tik keliems egzaminams, todėl kitos ugdymo sritys lieka nuošalyje, o pats egzaminų organizavimas tampa nemenku iššūkiu mokykloms ir neretai trikdo įprastą ugdymo procesą.
Ministerijoms siūloma vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams
„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
Valstybinė kalba aptarnavimo sektoriuje: kas dar nepadaryta?
Artėjant Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų įsigaliojimui, kurie numato, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys gyventojus, paslaugas turės teikti lietuvių kalba, Seimo Švietimo komitete surengti klausimai dėl institucijų pasirengimo pokyčiams.