Valstybinė kalba aptarnavimo sektoriuje: kas dar nepadaryta?

Artėjant Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų įsigaliojimui, kurie numato, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys gyventojus, paslaugas turės teikti lietuvių kalba, Seimo Švietimo komitete surengti klausimai dėl institucijų pasirengimo pokyčiams.

Pixabay.com nuotrauka

Diskusijose aptartos kalbos mokymosi galimybės, egzaminų laikymo ir registracijos tvarka, informacijos sklaida darbdaviams ir užsieniečiams. Pažymėta, kad dalis praktinių darbų buvo atidėti.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojo Liutauro Kazlavicko teigimu, „per pastarąjį pusmetį nemažai laiko iššvaistyta, todėl dabar teko aiškiai susidėlioti, kas dar nepadaryta“. Taip pat konstatuota, kad šiuo metu nėra vieningos informacinės platformos apie kalbos egzaminus ir mokymosi galimybes, o registracijos procesas ne visada patogus vartotojams, nes informacija paskirstyta tarp kelių institucijų.

Reaguodamas į išryškėjusias problemas, Švietimo ir mokslo komitetas Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms pateikė rekomendacijas. Tarp jų – siūlymas skirti vieną koordinuojančią instituciją, supaprastinti egzaminų registracijos tvarką, plėsti nuotolinio mokymosi galimybes, parengti tarpinstitucinį veiksmų planą kalbinei ir sociokultūrinei integracijai bei įvertinti kalbos reikalavimų taikymą savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie tiesiogiai aptarnauja gyventojus.

Komitetas sutarė ir toliau stebėti įstatymo įgyvendinimo eigą ir, prireikus, grįžti prie šio klausimo.

Dar gegužę parlamentarų Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Liutauro Kazlavicko spaudos konferencijoje dėl Švietimo ministerijos sprendimo atidėti lietuvių kalbos privalomumą aptarnavimo sektoriuje iki 2027 metų, ekspertai išreiškė palaikymą Valstybinės kalbos įstatymo nuostatai, kuria būtų įtvirtintas reikalavimas aptarnavimo sferos darbuotojams mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu jau nuo 2026 sausio 1 d.

Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų atstovai jau tada tikino, kad aukštosios mokyklos yra pasirengusios – turi ilgametę patirtį mokant lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, yra parengtos A1 lygio mokymo programos, testavimo metodikos ir kompetentingi dėstytojai.

Įstatymų pakeitimus, numatančius, kad darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys gyventojus, paslaugas teiks lietuvių kalba, Seimas priėmė dar 2024 m. lapkritį, Seimo narės D. Asanavičiūtės-Gužauskienės iniciatyva.