Švietimo biudžetas: trūksta įsipareigojimo atlyginimų didinimui ir programų tęstinumui

Po 2026-2028 metų biudžeto svarstymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete – siūlymas Švietimo ministerijai parengtą biudžeto projektą koreguoti.

Pasiūlyta peržiūrėti finansavimą numatytoms švietimo pažangos priemonėms ir įvertinti jų tęstinumą atsižvelgiant į Vyriausybės programos prioritetinius tikslus. Taip pat pasiūlyta išskirti pagrindines prioritetines priemones ir kreiptis į Finansų ministeriją dėl jų finansavimo užtikrinimo.

„Biudžetas visų pirma – instrumentas strateginiams pokyčiams, kuriems sąmoningai skiriami valstybės resursai. Gaila, bet Švietimo biudžete aiškios šios Vyriausybės strateginės krypties nematyti“, – po biudžeto svarstymo pabrėžė komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.

Kaip pastebėjo Seimo narys, biudžete nėbėra numatyta lėšų bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo valstybinei investicinei programai, geltonųjų autobusiukų programai, taip pat mažiau lėšų skirta mokyklų aprūpinimui vadovėliais, įtraukiajam ugdymui, Tūkstantmečio mokyklų programai ir kitoms sritims.

„Nėra aišku, kaip bus su ES lėšomis vykdytų projektų tęstinumu – iki šiol biudžete nenumatyta lėšų tolesnei STEAM centrų veiklai, centralizuoto priėmimo sistemos plėtojimui, nors jis taip pat numatytas Vyriausybės programoje“, – atkreipė dėmesį L. Kazlavickas.

Parlamentaras taip pat akcentavo, kad nepaisant Švietimo ministerijos numatyto finansavimo mokytojų ir dėstytojų atlyginimų augimui, jis yra nepakankamas, nes neatspindi prieš kelerius metus su profesinėmis sąjungomis sutartų įsipareigojimų.

„Sutartas mokytojų atlyginimų augimas, susietas su VDU – ilgalaikis politinės bendruomenės įsipareigojimas, kurio nevalia laužyti. Švietimo sistemai šiuo metu itin reikia stabilumo ir pasitikėjimo“, – teigė L. Kazlavickas.

Seimo nariai Liutauras Kazlavickas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokytojų atlyginimai nuo 2026 m. sausio 1 d. būtų didinami 7,65 proc., kaip numatyta kolektyvinėje sutartyje.

„Ydinga praktika, kai pirmiausia atsisakoma suplanuotų biudžeto pajamų, o vėliau ieškoma, kaip „sukrapštyti“ lėšų, turi baigtis. Susitarimai turi būti vykdomi, o švietimas negali tapti taupymo eilute, kai stinga strateginio planavimo, fiskalinės drausmės ar politinės atsakomybės“, – teigiama Seimo narių išplatintame spaudos pranešime.