L.Kazlavickas: akivaizdu, kad duomenimis grįstų sprendimų galios viešajame sektoriuje vis dar neišnaudojame

Valstybės duomenų agentūros organizuotoje konferencijoje–hakatone, kuri jau tampa tradiciniu renginiu viešojo sektoriaus pažangai, dalyvavęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas džiaugėsi, kad Lietuvoje vis dažniau judama link sprendimų, grįstų duomenimis, o vykęs hakatonas - puikus pavyzdys, iliustruojantis vertes viešajam sektoriui, kurių galima tikėtis, kai teorija susitinka su praktika, o skirtingų institucijų duomenys – su kūrybišku problemų sprendimu.

Renginio metu pristatyti konkretūs pavyzdžiai, kaip analitiniai įrankiai ir valstybės duomenų ežeras gali prisidėti prie pažangesnio, efektyvesnio ir skaidresnio valdymo Lietuvoje.

„Įrodymais grįstas valdymas turi tapti mūsų viešojo sektoriaus standartu. Tai ne tik padėtų priimti geresnius sprendimus ar taupyti resursus – tai galėtų reikšmingai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir užtikrinti pozityvius pokyčius daugelyje kitų jautrių sričių“, – įsitikinęs Seimo narys L.Kazlavickas.

Konferencijoje netrūko pranešimų, kuriuose pristatytos duomenimis grįstų sprendimų galimybės, o hakatone pristatyti net 15 valstybės iššūkių ir jų sprendimų, kuriuos per dvi intensyvias dirbtuvių dienas kūrė viešojo sektoriaus atstovai. Šie iššūkiai buvo atrinkti balsuojant daugiau nei 800 institucijų darbuotojų iš visos Lietuvos, kiekvienai sričiai – po vieną aktualiausią temą.

Vienas iš hakatono metu kurtų analitinių įrankių ypač išsiskyrė ir sulaukė didelio susidomėjimo – jis skirtas galimai nelegalios nuomos identifikavimui, remiantis duomenų analize. Modelis apjungė tris duomenų grupes: gyventojų deklaruotą nekilnojamąjį turtą, jų oficialiai deklaruojamas pajamas bei nekilnojamojo turto komunalines sąnaudas – elektros ir dujų suvartojimą. Pavyzdžiui, buvo identifikuoti atvejai, kai asmeniui priklauso šeši butai, visi jie kasdien vartoja energiją, tačiau oficialiai juose registruotas tik vienas gyventojas. Tokie neatitikimai, anot duomenų analitikų, leidžia įtarti, kad turtas gali būti nuomojamas „šešėlyje“, kai atsiskaitymai vyksta grynaisiais, be deklaravimo. Pasak ekspertų, šis įrankis atveria galimybę institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti galimus pažeidimus, o tai galėtų tapti svarbiu žingsniu mažinant šešėlinę ekonomiką.

Tokios analizės svarbą akcentavo ir Seimo narys Liutauras Kazlavickas, atkreipdamas dėmesį į įžvalgą, jog vien 2022 metais galimos „nematomos“ pajamos iš butų nuomos Lietuvoje galėjo siekti daugiau nei 290 mln. eurų. „Tai milžiniškas skaičius. Žinoma, dar reikia detalesnės analizės, bet vien ši pirminė įžvalga jau dabar kelia klausimus, kaip sustiprinti duomenų analizę mokesčių surinkime“, – pažymėjo parlamentaras.

Pasak L.Kazlavicko, tokie renginiai ne tik įkvepia, bet ir parodo, kaip ir kokių pokyčių viešajame valdyme galime pasiekti, jei įrankiai bus naudojami tikslingai, o sprendimai grindžiami objektyviais duomenimis, o ne nuojauta.