Pradedamos diskusijos dėl Naujosios Vilnios teritorijų transformacijos

Šią savaitę vykusiuose susitikimuose su savivaldybės, saugomų teritorijų ir kitų valstybės institucijų atstovais aptartos Naujosios Vilnios teritorijų transformacijos bei pritaikymo gyventojų poreikiams galimybės.

Buvusio Possehlio dalgių fabriko teritorijoje dar 2020 metais atsidariusi renginių erdvė „Dūmų fabrikas“ paskatino Naujosios Vilnios bendruomenę aktyviau tyrinėti šios teritorijos vystymo galimybes. Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva organizuotame bendruomenės susitikime su Vilniaus miesto vicemeru Andriumi Grigoniu, vyriausiąja miesto architekte Laura Kairiene bei jos komanda buvo nuspręsta, kad šiai istorinei teritorijai bus ieškoma geriausios konversijos koncepcijos.

Konversijos tikslas – pritaikyti buvusią pramoninę teritoriją šiuolaikiniams gyventojų poreikiams ir tolimesnei rajono plėtrai. Susitikimo metu sutarta kviesti viešoms diskusijoms ir vizijų aptarimui šioje teritorijoje gyvenančius bei veiklą vykdančius menininkus bei verslininkus.

Liutauro Kazlavicko fotografija

Kitų erdvių, patenkančių į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijas transformacijų siūlymai aptarti dalyvaujant regioninių parkų direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Gamtos paveldo fondo atstovams.

Asociacijos „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ pirmininkas Maksimas Zacharovas ir bendruomenės narė, architektė Julija Čiapaitė-Jurevičienė, pateikė daugiau nei 20 pasiūlymu, nuo buvusios estrados tarp Rokantiškių piliavietės ir Strielčiūkų atgaivinimo, iki naujų gamtinių pėsčiųjų jungčių tarp dviejų Pavilnių regioninio parko dalių, padalintų Stepono Batoro gatve, sukūrimo.

Rengiamą Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą šiuo metu peržiūri ekspertai. Galutinį projektą visuomenės svarstymui planuojama pristatyti rudenį.

Naujosios Vilnios gyvenvietė pradėjo kurtis XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Rokantiškių palivarko teritorijoje, aplink pastatytą geležinkelio stotį, kai vietovė tapo svarbia Sankt Peterburgo–Varšuvos ir Liepojos–Romnų geležinkelių sankirta. XIX–XX a. sandūroje čia buvo įkurti dalgių, vinių, mezginių, medžio apdirbimo, odų ir mielių fabrikai. Nuo 1920 m., Naująją Vilnią okupavus Lenkijai, dauguma šių fabrikų buvo uždaryti. 1939 m. vietovėje įkurta SSRS karinė bazė. Karo metu, 1944 m. liepą, sudegė daug Naujosios Vilnios pastatų ir infrastruktūros. Okupacijos metais čia buvo įkurta naujų pramoninių įmonių, tačiau daug jų po 1990-ųjų bankrutavo. Nuo XXI a. pradžios Naujojoje Vilnioje suaktyvėjo naujų nedidelių įmonių kūrimasis ir plėtra. Nuo 1950 m. kurį laiką turėjusi miesto teises, šiandien Naujoji Vilnia yra Vilniaus miesto dalis. Nuo 2019 m. Naujojoje Vilnioje ir Pavilnyje nuosekliai auga gyventojų skaičius. 2023 m. duomenimis, čia gyveno 42 825 gyventojai.