Seime vykusioje diskusijoje sutarta: nacionalinio sprendimo dėl mobiliųjų telefonų ribojimo mokyklose reikia
- Liutauras Kazlavickas
- 02-14
- 2 min. skaitymo
Atnaujinta: 07-30
Seime vykusios iniciatyvos „Iš telefonų – į mokyklą“ diskusijos metu sutarta, jog mobiliųjų telefonų ribojimui mokyklose reikalingas nacionalinis sprendimas, tačiau problemą reikia spręsti ir kompleksiškai. Mobiliųjų telefonų ribojimas mokyklose, moksleivių nuomone, turėtų būti grįstas ir aiškiomis rekomendacijomis.

Prie 24 visuomeninių organizacijų iniciatyvos spręsti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose problemą prisijungė dar 150 organizacijų. Diskusiją dėl galimų sprendimo būdų inicijavę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Daiva Ulbinaitė ir Liutauras Kazlavickas tikina, jog pirmas diskusijos tikslas pasiektas.
„Šiandien telefonas mokykloje – dažnai stipresnė trauka nei pati pamoka. Vaikai ne tik išsiblaško, bet ir susiduria su vis sunkiau suvaldomomis grėsmėmis – priklausomybe nuo ekranų, turinio perkrova, kibernetinėmis patyčiomis. Džiaugiuosi, kad Seime subūrėme atviram pokalbiui visas suinteresuotas puses – ir po šio pokalbio abejonių dėl būtinybės riboti tiesiog nebeliko“, – teigia Seimo narys Liutauras Kazlavickas, vienas iš diskusijos iniciatorių.
L. Kazlavickas diskusijoje atkreipė dėmesį ir į kitų šalių patirtis, akcentavo būtinybę susikurti geriausią savo valstybės praktiką: „Tai nėra unikalus dalykas, daug valstybių nusprendė rinktis nacionalinio lygmens sprendimus, o ne palikti mokyklų apsisprendimui. Tos, kurios pradėjo nuo švelnesnio draudimo, jau pereina prieš griežtesnio reguliavimo.“
Mobiliųjų telefonų ribojimas mokyklose, anot Seimo narės D. Ulbinaitės, tik pradžia. „Mūsų tikslas grąžinti vaikus į gyvą bendravimą, tačiau mobiliųjų telefonų ribojimas mokyklose – tik pirmas žingsnis, reikia kur kas didesnės diskusijos apie vaikų emocinę ir psichinę sveikatą, ugdyti skaitmeninį sąmoningumą ir drauge spręsti užimtumo problemas, reikalingi alternatyvūs sprendimai.“
Su tuo sutinka ir mokiniai, ir iniciatyvos „Iš telefonų – į mokyklą“ rengėjai. Anot „Skaitmeninio etikos centro“ direktorės Rasa Jauniškienės, džiugu, kad jau nebeabejojame problemos svarbumu, tačiau diskusijos nebeužtenka, reikia kito lygmens sprendimų ir kompleksinio požiūrio.
Švietimo įstatymo pataisos sėkmė priklausys nuo to, kiek pavyks įtraukti visuomenę į šio sprendimo priėmimą. „Nesinori mūsų šalyje kolekcionuoti draudimų, bet čia yra tas atvejis, kai pasiekėme raudoną ribą ir sprendimų reikia nacionalinių. Mes turim kartu spręsti kartų problemą horizontaliai. Pradėkime nuo savęs, jog tai paaugliams neatrodytų kaip baudžiamoji akcija. Moksleivių dalyvavimas labai svarbus visuose priėmimo etapuose“, – sakė vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.
Diskusijoje dalyvavusios mokyklų, kuriose draudžiami ekranai, vadovės pristatė savo sėkmės istorijas ir akcentavo bendradarbiavimo su tėvais svarbą. „Dažniausiai priešinasi ne vaikai, o tėvai, todėl mokykloms turime padėti ir neužkrauti atsakomybės vien tik ant jų pečių“, – sakė Riešės gimnazijos direktorė Egidija Urmanavičienė.
Pasak L.Kazlavicko, telefonų ribojimus jau įsivedusių mokyklų patirtis rodo, kad nei vaikai, nei tėvai ribojimams nesipriešina. „Žinoma, svarbu numatyti išimtis - vaikams su medicininiais ir emociniais poreikiais bei tėvams, norintiems stebėti vaikų judėjimą saugumo sumetimais. Tačiau pagrindinė išvada, jog sprendimai riboti mobiliuosius mokyklose veikia ir juos atidėlioti nebūtų tikslinga”, - įsitikinęs L.Kazlavickas
