TS-LKD: Popovienės paaiškinimai dėl 10 balų pridėjimo prie VBE – neįtikinami

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į savo posėdį pakvietė Švietimo, mokslo ir sporto ministrę, kad ši atsakytų į klausimus dėl skubotai priimto ir plačiai abejonių sukėlusio sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti papildomus 10 balų.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna)

Frakcijos nariai teiravosi, kokiais konkrečiais argumentais ir objektyviais kriterijais remiantis buvo priimtas šis sprendimas, ar jis suderintas su egzaminų vertinimo objektyvumo ir skaidrumo principais, ar atlikta jo poveikio aukštojo mokslo stojamųjų konkursų sąžiningumui analizė, bei kokių neigiamų pasekmių tikimasi išvengti.

Ministrės atsakymai didelės dalies klausimų nepaaiškino. Ji teigė, kad sprendimas buvo priimtas dėl „šiemet susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių“ ir siekiant „sušvelninti neigiamas pasekmes dėl mokymosi sąlygų skirtumų“. Vis dėlto konkretesnių atsakymų pagrindžiančių sprendimo, apimančio būtinybę pridėti balus ne tik prie matematikos, bet ir kitų dalykų rezultatų, ministrė nepateikė.

Seimo narė Ingrida Šimonytė prašė ministrės pateikti NŠA VBE vertinimo komisijų protokolus, kuriuose buvo suformuluoti pasiūlymai pridėti papildomus 10 balų prie egzamino rezultatų ir išreiškė nusistebėjimą Ministrės kartojamu naratyvu apie „neadekvačiai" ankstesnės valdžios pakeltą matematikos išlaikymo kartelę, nustatančią, kad egzamino išlaikymui abiturientas turi surinkti bemt 35 taškus iš 100 galimų.

Taip pat primindama ankstesnių metų VBE rezultatų svarstymus, Šimonytė pabrėžė, kad svarbu aiškiai įsivardyti, ar šių metų didelis neišlaikiusiųjų skaičius atsirado dėl per sudėtingų minimaliai kartelei įveikti reikalingų užduočių, ar dėl to, kad vaikai tinkamai nepasiruošia egzaminui. Buvusi vyriausybės vadovė ministrės prašė patikslinti, ar tinkamai buvo parengtos šių metų egzaminų užduotys, leidžiančios be didelių sunkumų įveikti 35 balų kartelę ir kuo pagrįstas sprendimas pridėti papildomus balus ne tik prie matematikos VBE, bet ir prie kitų dalykų rezutatų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas taip pat išreiškė pasipiktinimą ministrės neteisingai formuojama žinute dėl neva per aukštos egzaminų kartelės: „Jūsų interpretavimas tarp 16 ir 35 yra lyginimas nepalyginamų dalykų. Obuolių su apelsinais. Ir šia interpretacija jūs tikrai klaidinate, ir visuomenę, ir žiniasklaidą ir kuriate labai keistą naratyvą“.

Švietimo viceministrui leidus suprasti, kad slenkstinių uždavinių kiekis buvo pakankamas 35 taškų kartelei pasiekti, Kazlavickas pateikė palyginimą, jog 35 taškai dešimtbalėje sistemoje atitiktų ketvertą, ir tikino, kad norintis stoti į aukštąją mokyklą turėtų iš egzamino gebėti gauti bent ketvertą. Seimo narys kritikuodamas sprendimą pridėti 10 papildomų balų prie beveik visų VBE egzaminų, prašė ministrės atsakyti: „Kas žiūrėjo, kokios pasekmės bus buvusiai kartai, esamai kartai, būsimai kartai?“ Toliau abejodamas sprendimu, anot jo, sujaukusiu „ne vien tik egzaminų, bet ir stojimo sistemą“, Kazlavickas komentavo, kad dabartiniams vienuoliktokams pagrįstai kyla klausimas dėl jų konkurencingumo su šių metų karta, „kuriai tiesiog ėmėte ir pridėjote dešimt balų“.

2025 m. liepos 9 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė spaudos konferencijoje paskelbė, kad prie beveik visų valstybinių brandos egzaminų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) rezultatų bus pridedama po 10 taškų. Tokį sprendimą rekomendavo priimti Nacionalinės švietimo agentūros VBE vertinimo komisijos, reaguodamos į matematikos VBE rezultatus, kurie parodė, kad šiemet matematikos egzamino būtų neišlaikę apie keturis kartus daugiau mokinių nei pernai. Ministrė, motyvuodama tuo, kad esą 35 taškų egzamino išlaikymo kartelė mokiniams yra „per aukšta", priėmė sprendimą prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.

Sprendimas sulaukė Lietuvos švietimo ekspertų, opozicijos, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) kritikos. Anot jų, tokie sprendimai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių. Kritikai pabrėžia, kad sprendimas demotyvuoja stirpiausius mokinius, iškreipia stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkurencingumo bei teisingumo principus, diskredituoja valstybinių brandos egzaminų tvarką ir visą švietimo sistemą, griauna Lietuvos švietimo sistemos reputaciją tarp užsienio aukštųjų mokyklų.

TS-LKD frakcijos posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=aYeXNg8kb9M