Sergstint istoriją nuo užmaršties

Rugpjūčio mėnesį šalia Zervynų kaimo vykusių archeologinių tyrinėjimų metu išlikusioje partizanų slėptuvėje buvo aptikta naujų unikalūs radiniai, tikslinantys kautynių eigą ir iliustruojantys laisvės kovotojų buitį. Netoliese rasti ir keturių žuvusių Kazimieraičio rinktinės partizanų palaikai. Tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad rezistencijos laikų liudijimai, sukaupti eksponatai, pamažu nyksta. Kokią reikšmę šiandienei Lietuvos visuomenei, o ypač jaunimui, turi panašūs atradimai? Ir ko turėtų imtis valstybė, norėdama užtikrinti okupacijos aukų atminties išsaugojimą? Apie istorinės atminties reikšmę, dabartį ir ateitį kalbėjomės su LR Ministro Pirmininko patarėju, kandidatuojančiu į Seimą Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje, Liutauru Kazlavicku.

„Dramatiški laisvės kovotojų likimai ir paaukotos gyvybės primena tą kainą, kuri buvo sumokėta už pasipriešinimą priespaudai. Juk šioje kovoje aiškiai matomas vertybinis pasirinkimas – arba esi už laisvės idėją, arba už susitaikymą su primetama realybe. Šiandien šio pasirinkimo ir jo kainos įsisąmoninimas turėtų įkvėpti ir stiprinti atsakomybės jausmą savo šaliai, pilietiškumą, neapsiribojantį vien pareiga balsuoti“, - įsitikinęs L.Kazlavickas.

Pašnekovas džiaugėsi, kad kartu su Lietuvos sąjūdžiu ir Lietuvos politinius kalinius ir tremtinius vienijančiomis organizacijomis pavyko pasiekti, jog laisvės kovų istorijai mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio. Tad jau metus nemažoje dalyje Lietuvos mokyklų startavo 18 pamokų ciklas, skirtas būtent laisvės kovoms. Be abejo, tokios pamokos padės jauniems žmonėms geriau pažinti šį laikmetį. Tačiau to neužtenka: svarbu įsigilinti į asmenines bei istorines patirtis, padėjusias pagrindus tautos išlikimui ir svarbiems vertybiniams apsisprendimams.

„Svarbu, kad laisvės kovų istorijos etapas liktų gyvas – kad pažintis su kova už laisvę taptų asmenine patirtimi“, - neabejojo pašnekovas.

Sudėtinga atminimo vietų situacija

Perteikti kovos sudėtingumą pokario laikmečiu, laikui bėgant, gali tik gyva istorija: vietos, tapusios šios kovos paminklais. Deja, tokie paminklai – istorinės vietos, buvusios partizanų slėptuvės ar nedideli, asmeninius archyvus eksponuojantys, tremties ir rezistencijos muziejai – lėtai nyksta.

„Iki šiol trūko aiškaus valstybės siekio ar įsipareigojimo įamžinti laisvės kovotojų atminimą išsaugant su jų veikla susijusias vietas, pavyzdžiui, buvusias partizanų slėptuves. Laisves kovas įamžinančių įstaigų likimas priklausė tik nuo savivaldybių, todėl dalis tremties ir rezistencijos ekspozicijų buvo perkeltos į kraštotyros muziejus, kai kurios apskritai nustumtos į šalį, kol galiausiai išnyko. Dalis dar prieš keletą dešimtmečių privačia iniciatyva įkurtų muziejų neturi valstybinio statuso, todėl negali pretenduoti į sistemingą valstybės finansavimą, o privačių lėšų pakanka tik būtiniausioms reikmėms“, - pasakojo L. Kazlavickas.

Kita priežastis, dėl kurios svarbu išsaugoti kaip įmanoma daugiau autentiškų to laiko istorijos liudijimų, pašnekovo teigimu, yra pastaruoju metu pagausėję bandymai sumenkinti šį istorinį laikmetį. „Laisvės kovų atminimo menkinimas arba sovietinės okupacijos neigimas – tarsi grįžimas laiku atgal, kai informacija kurpiama pagal totalitarinių režimų propagandos taisykles, peršant vienintelę tiesą. Akivaizdu, kad tokios informacijos platinimas visuomenei turi konkrečių politinių tikslų, todėl jos įtakos negalima nuvertinti. Juk taip pažeidžiama jaunoji karta, kuri dar negali kritiškai įvertinti ją pasiekiančios informacijos. Todėl poreikis skatinti gilesnį istorijos pažinimą yra būtinas“, - įsitikinęs LR Ministro Pirmininko patarėjas.

Priimti sprendimai

Liutauras Kazlavickas – darbo grupės, kuri buvo sudaryta specialiai tremties ir rezistencijos laikotarpio muziejų ar laisvės kovų įamžinimo vietų problemoms spręsti, vadovas. Kokių veiksmų buvo nuspręsta imtis?

“Viena svarbiausių darbo grupės išvadų – inicijuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pataisas, kurios centrui leistų formuoti valstybinę politiką tremties ir rezistencijos muziejinių objektų srityje. Kitaip tariant, centras rūpintųsi tremtį ir rezistenciją įamžinančių muziejų, ekspozicijų bei atminties vietų priežiūra“, - pasakojo L. Kazlavickas.

Taip pat komisijos išvadose pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti tiriamos, prižiūrimos ar įamžinamos partizanų slėptuvės, akcentuojama, kad naujoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti skiriamos tikslinės lėšos edukacinių programų plėtrai ir laisvės kovoms skirtų ekspozicijų bei atminties vietų priežiūrai.

Šios įstatymo pataisos Seime bus svarstomos rugsėjį. Jei jos bus priimtos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pradės rūpintis tokiais muziejais ir laisvės kovotojų žeminėmis, jie galėtų tapti svarbiais pilietinio ugdymo centrais, supažindinančiais visuomenę su autentiškais tremties ir rezistencijos laikotarpio liudijimais. Edukacinė tokių muziejų reikšmė ypač svarbi su šiuo Lietuvos istorijos laikotarpiu supažindinant jaunąją kartą, ugdant pilietiškumą ir taip išsaugant tautos istorinę atmintį.

#rinkimai2012 #istorinėatmintis