Marcinkonyse aidėjo Laisvės kinas ir dainos

Vėlų 2012 m. rugpjūčio 25 d. vakarą Marcinkonyse prie jaukaus Kastinio ežero, kur visą dieną šurmuliavo tradicinė Marcinkonių kaimo šventė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sukvietė marcinkoniškius, Dzūkijos krašto gyventojus ir visus, kas neabejingi XX a. skaudžiai ir mokančiai Lietuvos istorijai į antrąjį „Laisvės kino ir dainų“ ciklo renginį.

Laisvės kino ir dainų renginiai, vykę Merkinėje ir Marcinkonyse, skirti paminėti reikšmingą sukaktį, kai Laisvoje ir Nepriklausomoje Lietuvoje gyvename ilgiausiai per pastarąjį 100 metų. Šių metų liepos 8–9 dienomis peržengėme simbolinį 22 metų slenkstį: dabartinė Lietuvos Respublika „pergyveno“ tarpukario Lietuvą – 1990 metais nepriklausomybę atkūrusi valstybė gyvuoja jau ilgiau nei 1918-ųjų Lietuva iki 1940 metų okupacijos.

Renginio pradžioje susirinkusieji, šiltai besišnekučiuojantys su kaimynais, draugais, ir pažįstamais buvo pakviesti pasivaišinti karšta arbata, namine duona ir lietuvišku sūriu, asmeniškai pabendrauti su renginio sumanytoja EP nare R. Morkūnaite-Mikulėniene, svečiais iš Seimo ir Vyriausybės. Varėnos kariūnai ir jų atvežta kilnojamoji ginklų paroda sulaukė didelio susidomėjimo, daug kas norėjo ne tik apžiūrėti, „pasimatuoti“ ginklus, bet ir nusifotografuoti.

Laisvės kinas prasidėjo M. Mikulėno darytų Marcinkoniškių fotoportretų demonstracija ir šiltais žodžiais apie šio krašto žmones, bei jų indėlį į Lietuvos istoriją. Dzūkijos miškai yra bene aršiausių mūšių tarp partizanų ir čekistų liudininkai.

„Reikėtų ne tiek lygintis, kiek įsisąmoninti, kad be vienos Lietuvos Respublikos – nebūtų kitos. 2012 m. liepos 8 d. – data, kuri skatina į šiandienines problemas pažvelgti iš ilgesnės laiko perspektyvos. Mes gyvename kitoje epochoje. Tačiau kiekvienos epochos žmogui būtina remtis patirtimi, paveldu iš praeities. Suvokdami tautos praeitį ir istoriją, suvokiame save dabartyje. Tačiau svarbiausia – tai, ko kiekvienas asmeniškai galime pasimokyti iš to meto šviesuolių. Solidarumo, atsakomybės, savigarbos ir pagarbos žmonėms ir idėjoms. Ir atminti, kad kelią, kuris atvedė mus į laisvę, savo pasiaukojimu ir gyvybėmis nuklojo Lietuvos valstybingumo kūrėjai ir kovotojai už Lietuvos laisvę.“ – kalbėjo EP narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, atidarydama Laisvės kino seansą.

LR Ministro pirmininko patarėjas švietimo klausimais Liutauras Kazlavickas pažymėjo, kad gyvą istorinę atmintį būtina ne tik įamžinti, bet ir ja dalintis. „Šio krašto žmonės patyrė daug negandų ir išbandymų, sudėjo daug aukų. Kol ši atmintis dar gyva, kviečiu kalbėti apie šias skaudžias patirtis, dalintis ja su jaunąja karta.“ – kalbėjo politikas.

Jaudinančius sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Danutė Bekintienė. Renginį pasveikino Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.

Specialiai šiam renginiui įrengtame lauko kine susirinkusieji buvo pakviesti pasižiūrėti režisierių Vytauto V.Landsbergio ir Agnės Marcinkevičiūtės filmą „Partizano žmona“. 2011 m. sukurtas dokumentinis filmas pasakoja apie legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto žmoną Nijolę Bražėnaitę ir tragišką jų meilę. Filmas paremtas laiškais ir Nijolės atsiminimais apie jųdviejų jausmus Prancūzijoje, kur Juozas atvyko 1949 metais, antrąsyk iš okupuotos Lietuvos prasiveržęs į Vakarus. Šios istorijos kulminacija – vedybos, įvykusios žinant, kad Juozas netrukus grįš atgal į Lietuvą. Praėjus maždaug mėnesiui po vestuvių Juozas išvyko Lietuvon, kur 1951 m. rugsėjo 4 d., artimo bendražygio išduotas, žuvo. Nijolė nežinojo apie savo vyro mirtį iki pat 1956 metų.

Įpusėjus renginiui Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiltai padėkojo ir įteikė padėkos raštus žmonėms, padėjusiems suorganizuoti renginį – Marcinkonių seniūnui Viliui Petraškai ir Marcinkonių kultūros centro direktorei Rimutei Avižienei, bei Lietuvuos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir kariūnams.

Partizanų dainų vakaras buvo pradėtas su daina “Jei ne auksinės vasaros”. Susirinkusiems buvo išdalinti specialiai šiam vakarui išleisti dainyneliai. Paskutinis vasaros šeštadienis palydėtas vieningai dainuojant gražiausias Laisvės dainas.

#Varėna #rinkimai2012 #istorinėatmintis #laisvėskovos