Nedarbo rodiklius gali sumažinti tik šeimos verslų skatinimas ir investicijos į regioną

Varėną kaip ir ne vieną kitą Lietuvos rajoną šiuo metu kamuoja didelė nedarbo problema. Darbo rajone neturi per 14 proc. darbingo amžiaus žmonių, o tai daugiau už Lietuvos vidurkį. Gali atrodyti, kad ekonomiškai sunkiais laikais, kokius šiuo metu išgyvena ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, būdų spręsti nedarbo klausimą yra mažai. Tačiau jaunas politikas Liutauras Kazlavickas mano kitaip.

„Susistabdykite žmogų bet kurioje Lietuvos vietoje ir paklauskite, ką jis žino apie Varėną. Galite net neabejoti, kad Jums papasakos apie įspūdingą krašto gamtą, turtingus gėrybėmis miškus, nagingus amatininkus, stebinančius savo gaminiais. Deja, bet šiuo metu šie natūralūs turtai nėra pakankamai išnaudojami. O juk juos būtų galima paversti šimtais darbo vietų darbštiems šio krašto žmonėms“, - įsitikinęs L.Kazlavickas, kuris spalio mėnesį Varėnos-Eišiškių vienmandatėje apygardoje kandidatuos į Seimą. Paklausėme kandidato, kaip jis spręstų bedarbystės Varėnoje problemą, jei rajono žmonės rinkimuose parodytų savo pasitikėjimą.

Ar tikrai manote, kad tokiu sunkiu laikotarpiu įmanoma sumažinti Varėnos rajoną alinantį nedarbą?

Tikrai tikiu tuo. Varėnos rajoną galima paversti tokia vieta, kur nedarbo lygis būtų vienas mažiausių Lietuvoje. Kodėl kalbu taip drąsiai? Nes yra net 3 sritys, kuriose Varėna turi visas galimybes būti pirmaujančiu regionu šalyje. Tai turizmas, amatai ir miškininkystė. Be jų kraštas yra tiesiog neįsivaizduojamas. Retas kitas Lietuvos regionas galėtų pasigirti tokiais akivaizdžiais pranašumais. O jei dar pridėsime vienus darbščiausių žmonių, taps aišku, kad Varėna – tai labai perspektyvus, tačiau kol kas “nepažadintas” regionas.

Tai kaip siūlote „pabudinti“ Varėną?

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad be minėtų natūralių pranašumų, Varėna tikrai turi ir pakankamai žmogiškųjų resursų savo pabudimui. Tik bėda, kad šiuo metu nemaža dalis aukštą pridėtinę vertę gebančių kurti varėniškių keliauja darbuotis Vilniuje, Druskininkuose ar Alytuje, šitaip savo darbą ir juo kuriamą vertę atiduodami didiesiems miestams, papildydami kitų miestų, o ne savojo, biudžetus. Todėl norint, kad varėniškiai pasiliktų čia, savame krašte, labai svarbu skatinti naujų darbo vietų kūrimąsi, rajono gyventojų verslumą, padėti norintiems steigti savo, šeimos verslus ir nebijoti išnaudoti esamų galimybių. Verslo atsigavimas rajone ne tik sukurtų naujų darbo vietų, bet ir sumažintų emigraciją iš Varėnos krašto. Žmonėms atsirastų kur kas daugiau galimybių likti ir kurti ateitį čia pat.

Svarbiausia, kad tam nereikia išradinėti dviračio. Juk tokiose srityse kaip miškininkystė, turizmas ar amatai Varėnos rajone jau nemažai nuveikta, yra daug vertingos patirties, reikiamus įgūdžius turinčių žmonių. Reikia tik nedidelio postūmio ir visa tai gali virsti sėkmingais, besiplėtojančiais ir nemažai darbo vietų kuriančiais verslais.

Tačiau juk ne kiekvienas turi sugebėjimų kurti savą verslą.

Tam, kad bedarbystė sumažėtų, nebūtina, kad kiekvienas darbo neturintis varėniškis įkurtų po įmonę. Tačiau jei padėsime veikliausiems rajono gyventojams steigti verslą, parodysime, kaip tą galima daryti energingam vietos jaunimui, netrukus jie taps darbdaviais. Ir ilgainiui galės be savęs įdarbinti dar bent vieną, tris ar penkis, o gal ir dar daugiau žmonių. Tereikia tik suteikti pirmąjį postūmį.

Šie tikslai gražūs, bet kokie turėtų būti konkretūs žingsniai, kad iš kalbų jie virstų realybe?

Didžiausia kliūtis tam šiuo metu – verslumo įgūdžių stoka. Tai viena priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, itin gilias tradicijas rajone turintys senieji amatai nepakankamai išnaudojami verslo prasme. Žmonės moka kurti puikius gaminius, tačiau daugeliui trūksta žinių paversti šią veiklą pelningu verslu ir iš to užsidirbti.

Per Lietuvą nuskambėjo puikūs Dargužių kaimo sūrininkai. Jų gaminamus sūrius žino, vertina ir perka visoje šalyje. Tiek, kad jų net nebespėja gaminti. Keliaudamas po Varėną tokių darbščių ir nagingų žmonių esu sutikęs ne vienetais, o dešimtimis. Bėda ta, kad kai kuriems jų pritrūksta žinių savo talentą paversti pragyvenimo šaltiniu, kaip kad tą sėkmingai padarė minėti sūrininkai. Štai šią problemą ir turėtume spręsti.

Siekiant keisti esamą padėtį, reikėtų užtikrinti, kad kiekvienas norintis kurti ar plėtoti verslą žmogus galėtų mokytis verslumo. Todėl pirmiausia pasirūpinčiau, kad Varėnoje startuotų speciali programa, kurios metu visi norintys turėtų galimybę nemokamai įgyti žinių bei įgūdžių, reikalingų kuriant ir plėtojant savo verslą. Taip pat labai svarbu pritraukti ir investicijų arba, kalbant paprasčiau, žmonių, kurie turi pinigų ir gali juos investuoti į tokias veiklas kaip poilsinis turizmas, sporto infrastruktūra ir tradicinių amatų puoselėjimas. Šiuo metu labai reikalingos investicijos dažnai aplenkia regionus ir nusėda vien tik didmiesčiuose. Taip būti neturėtų. Nes tik tuomet, kai atsigaus regionai, galėsime kalbėti apie tolygiai gerėjančią gyvenimo kokybę.

#Varėna #rinkimai2012 #regionųstiprinimas