Ragina skaitmeninti vietos kapines

Rugpjūčio antroje pusėje visuomeninė organizacija „Lapkričio 2-osios draugija“ Varėnos rajone surengė ekspediciją, kurios metu suskaitmenino ir į internetą sukėlė 17 kapinaičių duomenų bazes. Kokia šios neįprastos veiklos prasmė, ką vietoms bendruomenėms siūlo ekspedicijos organizatoriai, komentuoja projekto sumanytojai bei vykdytojai.

„Lapkričio 2-osios draugija“, jos pirmininko Valdo Kaminsko žodžiais, įkurta, siekiant puoselėti protėvių atminimo bei pagerbimo tradicijas, domėtis savo kilmės šaknimis, skatinti domėjimosi savo ištakomis kultūrą. Draugija antri metai organizuoja jaunimo vasaros ekspedicijas, kurių metu yra skaitmeninamos (registruojamos) Lietuvos kapinės, o duomenys kaupiami viešai prienamoje svetainėje www.atminimoknyga.lt. Šio projekto, simboliškai pavadinto „Atminimo knyga“ tikslas – panaudojant šiuolaikines technologijas sukurti internetinę duomenų bazę apie Lietuvos kapinėse besiilsinčius įvairių tautybių žmones, suteikti galimybę artimiesiems talpinti atsiminimus, nuotraukas ar filmuotą medžiagą ir tokiu būdu kurti vietos bendruomenių prižiūrimas ir puoselėjamas mirusiųjų pagerbimo ir atminimo vietas virtualioje erdvėje.

Vykdydami ekspedicijos atskiruose Lietuvos regionuose matome tą patį vaizdą: kaimai ir miesteliai tuštėja, dalis kaimų sparčiai virsta miestiečių „savaitgalio vilomis“, ir kapinaitės pradeda sparčiai nykti, o kartu su jomis nyksta, siaurėja ir mūsų visų istorinė atmintis, mes tampame vis labiau atsieti nuo savo šaknų. Dar didesnė atskirtis laukia mūsų vaikų ir anūkų, kurie ne tik kad dar labiau išsisklaidys po platųjį pasaulį, bet ir jiems vis mažiau egzistuos realybė, kurios atspindžių nebus internete. Tuo būdu, manome, kad skaitmenindami kapines ir sukeldami jas į internetą mes padedame ateities kartoms neprarasti savo istorinių šaknų, saitų su gimtine, teigia V.Kaminskas.

Savaitę Varėnos rajone vykusios metu ekspedicijos dalyviai surašė ir į internetą patalpino 17 kapinaičių duombazes: Mergežerio, Zervynų, Mančiagirės, Žiūrų, Bižų, Paulių, Perlojos, Kaibūčių, Mardasavo, Milioniškių, Puvočių, Nedzingės, Vartavalakio, Karužų, Vadėnų, Sapiegiškio ir Laičių. Ekspedicija aprėpė teritoriją, kurią, pasak V.Kaminsko, „galėjom dviračiais pasiekti iš Perlojos, kurioje buvom įsirengę bazinę stovyklą“. Kodėl Perlojoje? „Ogi todėl, kad čia turėjome gerus partnerius: Perlojos muziejų, Perlojos mokyklą, kurios kompiuterių klasėje buvo suvedami kapinių duomenys, ir aišku, svetingai ir širdingai mus priėmusius perlojiškius Rimą ir Ireną Ciūnius,“ - sako ekspedicijos vadovas.

Perlojos muziejaus vadovė Regina Kupčinskienė džiaugiasi, kad surinkti duomenys padės toliau plėtoti Perlojos miestelio ir jos apylinkių istoriją, praturtinti ją atskirų žmonių istorijomis bei įdomiais gyvenimo faktais.

Tautos istorijos įamžinimas, kad ir kokia forma tai būtų daroma, yra labai reikalingas, - tikina ekspedicijos konsultantas Liutauras Kazlavickas, Ministro Pirmininko sudarytos tremties ir rezistencijos muziejų bei atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių įamžinimo darbo grupės vadovas.

“Šiuolaikinės technologijos suteikia naujų būdų išsaugoti ne tik mūsų šalies ar atskirų jos istorijos akimirkų, bet ir konkrečių žmonių atmintį. Norėčiau, kad tos bendruomenės, kuriose apsilankė „Lapkričio 2-osios draugijos“ ekspedicija, suprastų atlikto darbo prasmę ir išgirstų jos kvietimą įsitraukti į surinktos informacijos pildymą prisiminimais apie artimuosius, iškeliavusius Anapilin. Juk tai unikali galimybė jų atminimą išsaugoti ateinančioms kartoms ir įamžinti savo pačių šaknis”, - sako L.Kazlavickas.

Draugija kviečia įsitraukti ir kitas Varėnos rajono bendruomenes, taip pat mokyklas bei bibliotekas į vietos kapinių skaitmeninimą bei įkėlimo į internetą veiklą, kuri leistų ateities kartoms neprarasti ryšio su Dzūkijos kraštu. Šiuo tikslu ji pasirengusi surengti konsultacijų ir mokymų ciklą, į kurias kvies visus suinteresuotus rajono žmones bei organizacijas.

#Varėna