top of page

KOMENTARAI IR NAUJIENOS

L.Kazlavickas: vaikų globos sistema turi būti iš esmės peržiūrėta

  • Writer: Liutauras Kazlavickas
    Liutauras Kazlavickas
  • 2013-04-09
  • 3 min. skaitymo

Siekiant iš esmės mažinti institucinės vaikų globos atvejus bei užtikrinti galimybes šias socialines paslaugas teikti šeimose, reikia iš esmės persvarstyti bei koreguoti tiek finansinės, tiek konsultacinės pagalbos globojančioms šeimoms sistemas. Tokios nuomonės laikosi LR Seimo narys Liutauras Kazlavickas, atkreipdamas dėmesį, kad ryžtą globoti tėvų apleistus vaikus slopina ne tik finansinio nestabilumo pojūtis, bet ir pagalbos globėjams trūkumas bei neigiamas visuomenės požiūris, esą globos imamasi dėl išmokų.


Globos ir įvaikinimo sistemos pertvarkos klausimai buvo aptarti L. Kazlavicko iniciatyva balandžio 4 d. LR Seime surengtoje diskusijoje, kurios tikslas – iš esmės imtis spręsti globos klausimą – mažinti institucinės vaikų globos atvejų skaičių. Pasak parlamentaro, aiškus poreikis iš esmės reformuoti socialinės globos sistemą tapo akivaizdus pastaruoju metu išryškėjus sudėtingai situacijai globos namuose.


Pokalbiui apie Lietuvos globos sistemos specifiką ir jos tobulinimo kryptis sukviesti atstovai iš programos „Gimk", LR Socialinės apsaugos darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei nevyriausybinių organizacijų.


Nepakankamas savivaldybių dėmesys


2012 metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 10 000 globojamų vaikų. Iš jų apie 4 000 yra globojami vaikų globos įstaigose. Didžiąją globėjų dalį sudaro artimoje aplinkoje esantys giminaičiai, o atvejų, kai globojamas giminystės ryšiais niekaip su globėjais nesusijęs vaikas – nežymiai daugėja. Atitinkamai, be artimųjų globos likę vaikai dažniausiai nukreipiami į vaikų globos namus.


Diskusijos dalyviai sutarė, kad savivaldybės šiai dienai nėra susidėliojusios aiškių prioritetų pereiti nuo institucinės globos prie alternatyvių globos formų - globos šeimynose ar šeimose. Neveikia arba nėra plėtojami jau šiandien teisiškai sukurti mechanizmai.


„Po ilgų diskusijų padaryti socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai leido savivaldybėms mokėti globėjams papildomus pagalbos pinigus. Tik 11 savivaldybių iš 60 turi pasitvirtinusios tas tvarkas, o tik 6 savivaldybės realiai moka tuos pinigus,” – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorės pavaduotoja Daina Urbonaitienė.


Pasak diskusijos dalyvių, savivaldybės turinčios globos įstaigų tinklą, neskuba jo pertvarkyti dėl kelių priežasčių: trūksta šeimų pasirengusių ir motyvuotų priimti vaikus globai, nepakankamai išplėtotos konsultacinės pagalbos šioms šeimoms paslaugos, savivaldybės yra suinteresuotos išlaikyti esamas darbo vietas bei nerandami sprendimai alternatyviam globos įstaigų infrastruktūros panaudojimui.


Išeitis – prilyginti globą socialinėmis paslaugomis


Diskusijoje vyravo nuomonė, kad viena iš realių išeičių yra pereiti prie profesionalios globos, prilyginti globą socialinei paslaugai. Pasak pašnekovų, toks priėjimas išspręstų iškart kelias problemas: leistų efektyviau atrinkti kandidatus, palengvintų globėjams finansinę naštą, leistų formaliai įtraukti juos į mokymų programas ir sumažintų globos sistemos pasipriešinimą permainoms, nes dabartiniai globos namų darbuotojai galės tapti profesnionaliais globėjais.


Pasak psichologo, programos „GIMK“ atstovo Andriaus Ato, įvaikinimo tarnybos 2007 m. įdiegta įtėvių ir globėjų rengimo programa – pasiteisino ir yra efektyvi.


„Mes turime infrastruktūrą, kurioje galėtume rengti profesionalius globėjus. Globėjai turi būti įvardijami tuo, kas jie realiai yra – tai yra žmonės, kurie teikia labai rimtą, reikalaujančią ypatingų gebėjimų ir žmogiškojo kapitalo paslaugą valstybei,” – sako A.Atas.


„GIMK" atstovo manymu, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad globėjų parengimas Lietuvoje yra vienas iš trumpiausių Europoje.


Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad būtina ne tik numatyti aiškias priemones galinčias globą šeimoje pristatyti, kaip kilnų įsipareigojimą, bet ir kartu išspręsti kai kuriuos teisinius su globa susijusius kazusus. Pavyzdžiui - globėjams užkrautą įpareigojimą išieškoti alimentus iš tėvų perkelti ant valstybės pečių.


Prevencija - būtina kryptis


Pasak L.Kazlavicko, ieškodami politinių sprendimų plėtoti kokybiškas globos paslaugas, turime aiškiai suprasti, kad visais šiais sprendimais kovojama tik su pasekmėmis, tačiau privalu iš politinio akiračio nepaleisti prevencininio pagalbos šeimai tinklo kūrimo.


„Diskusijoje iškilo daug probleminių sričių, kurių sprendimas nėra itin paprastas bei greitas. Ši diskusija dar labiau sustiptino mano tikėjimą, kad spręsdami vaikų globos klausimus, lygiagrečiai turime skirti dėmesio savalaikiam šeimos palaikymui, bendruomenių įgalinimui bei jų paslaugų plėtrai, kurios gali prevenciškai užkirsti kelią daugeliui skaudžių tragedijų." - sako L.Kazlavickas.




 
 

© 2025 Liutauras Kazlavickas

  • Facebook
  • LinkedIn
bottom of page