L. Kazlavickas: tremties ir rezistencijos muziejams turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti 2014-2

LR Seime vykusiame Visuomeninės tarybos posėdyje aptartos rekomendacijos dėl tremties ir rezistencijos muziejų ir atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių išsaugojimo. Pasak rekomendacijas 2012 m. prie tuometinės LR Vyriausybės rengusios darbo grupės vadovo, LR Seimo nario Liutauro Kazlavicko – artėjančioje 2014-2020 m. ES finansinėje perspektyvoje įmanoma ir būtina atrasti lėšų tremties ir rezistencijos muziejinių objektų tinklo sutvarkymui. Kalbiname L. Kazlavicką šia aktualia tema.

Gegužės mėnesį sukanka lygiai metai, kai buvo pateiktos rekomendacijos dėl tremties ir rezistencijos muziejų ir atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių išsaugojimo. Kurios pasiūlytos priemonės Jums atrodo svarbios? Kurias rekomendacijas ir problemas išskirtumėte?

Per prabėgusius metus problemos netapo mažiau aktualios. Iki šiol labai svarbu teisės aktuose apibrėžti būtinybę ir atsakomybę užtikrinti istorinės atminties, apimančios tremties ir rezistencijos laikotarpį, sklaidą. Šiandien formaliai šios pareigos išsaugoti ir įprasminti su laisvės kovotojų atminimu susijusias vietas nėra prisiėmusi nė viena institucija. Ne mažesnė problema yra ir tai, kad pastarųjų muziejinių objektų veiklos finansavimas yra nepakankamas, o laisvės gynėjų slėptuvės – nyksta ir lankytojams nėra lengvai prieinamos.

Šioms problemoms spręsti pateikėme eilę rekomendacijų. Viena iš esminių – siūlymas įtvirtinti galimybę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui tapti institucija, atsakinga už valstybinės politikos tremties ir rezistencijos muziejų srityje formavimą. Centras galėtų koordinuoti tokių muziejų veiklą, steigti regioninius tremties ir rezistencijos muziejinius objektus koordinuojančius centrus bei teikti jiems metodinę pagalbą.

Išskyrėme atskirus siūlymus Kultūros ir Švietimo ministerijoms, kuriais raginome nusimatyti atskirą finansavimą ekspozicijų bei edukacinių programų kūrimui bei įgyvendinimui. Formulavome įpareigojimus Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes 2014-2020 m. ES finansinėje perspektyvoje remti istorinės atminties išsaugojimo, įprasminimo bei sklaidos projektus. Konkretūs siūlymai buvo nukreipti ir laisvės slėptuvių išsaugojimui, pradedant urėdijų kvietimu prisidėti tvarkant takus ir privažiavimus prie lankytinų objektų, baigiant rekomendacijomis parengti interaktyvų laisvės gynėjų slėptuvių visoje Lietuvoje žemėlapį bei slėptuvių tvarkymo principų formulavimu.

Šiandien galime matyti, kad tik kai kurios rekomendacijos pradėtos įgyvendinti. Tad panašu, kad norint realių postūmių šioje srityje, nėra kito kelio, kaip tik nuolat stebėti, prižiūrėti ir raginti atsakingas institucijas.

Vienos iš rekomendacijų pagrindu parengtas siūlymas neseniai buvo svarstytas LR Seime – parlamentarai vienbalsiai pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos įstatymo pataisų pateikimui, tačiau kartu paprašė ir šios Vyriausybės išvadų. Ar tikitės, kad ji supras šių muziejų problematiką?

Norėtųsi tikėti, kad rengiantieji išvadas supras, jog šių pataisų priėmimas nėra tik formalus su papildomomis funkcijomis susijęs kelių etatų skyrimo klausimas, ir kad sugebės be išankstinio nusistatymo, atsakingai įvertinti, jog pataisos leistų pradėti iš esmės spręsti šių muziejų išsaugojimo problemas, kurios šiandien yra paliktos tik keleto patriotiškai nusiteikusių entuziastų ar amžininkų rūpesčiui. Tuo pačiu, labai svarbu suprasti, kad tinkamas šio laikotarpio įprasminimas yra mažų mažiausiai valstybės garbės reikalas bei pareiga prieš galvas guldžiusią mūsų didžiavyrių kartą.

Prieš kelis metus mūsų Vyriausybė įtvirtino galimybę apjungiant istorijos ir pilietiškumo pamokas 18 akademinių valandų skirti „Laisvės kovų“ istorijai, tad sukurta muziejų bei istorinės atminties vietų infrastruktūra galėtų ir turėtų būti pasitelkta ir moksleivių švietimui.

Šiame Visuomeninės tarybos posėdyje daugiausiai buvo kalbėta apie galimybių studiją, kurią rekomendavote parengti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Kodėl šiam klausimui buvo skirtas atskiras dėmesys?

Galimybių studija leistų įvertinti veikiančių tremties ir rezistencijos muziejinių objektų veiklos efektyvumą, juose esančių ekspozicijų būklę, skiriamą finansavimą. Tada, atsižvelgiant į reikšmingiausius tremties ir rezistencijos laikotarpio Lietuvoje procesus, faktus, joje turėtų būti įvertintas poreikis išsaugoti bei plėtoti konkrečius muziejinius objektus ir buvusias laisvės gynėjų slėptuves atitinkamuose Lietuvos regionuose.

Šiems metams Vyriausybė yra skyrusi daugiau nei 30 tūkst. litų šios studijos atlikimui. Tad turėdami gana nemažus lūkesčius šiai studijai ir siekdama užtikrinti jos objektyvumą, po diskusijos Visuomeninė taryba nusprendė siūlyti LR Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijai pasikviesti ir išklausyti studijos rengėjus.

Diskusijos dalyviai ne kartą pabrėžė, kad norint, jog studija taptų gairėmis, kurios atvertų galimybes gauti europinį finansavimą, ji turėtų būti rengiama ne tik Genocido centro ekspertų pagalba. Studijos rengimas turėtų vykti plačiai diskutuojant su šį laikotarpį tyrinėjančiais istorikais bei su šia tematika dirbančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Norite pasakyti, kad ši studija galėtų tapti pagrindu kreiptis į atsakingas institucijas, siekiant užtikrinti 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšas tremties ir rezistencijos muziejinių objektų tinklo sutvarkymui?

Taip. Manau, kad su šia studija galėtų būtų siejamos galimybės Genocido centrui gauti finansavimą planiniu būdu. Aišku, tiesiogiai su šia galimybe susijęs ir įstatymo pataisų klausimas. Lygiagrečiai reikia diskutuoti su Kultūros, Švietimo bei Ūkio ministerijomis, ieškant kompromiso, iš kurios ministerijos valdymo lauke būsiančių ES lėšų galėtų būti finansuojama minėtų ekspozicijų, muziejų bei muziejinių objektų infrastruktūros plėtra. Diskusijose reikėtų apsispręsti, ar šiuos muziejus matome visų pirma kaip kultūros, edukacinius ar kaip turizmo objektus.

Tad veiklos, diskusijų ir spręstinų klausimų gausybė – tereikia noro keisti ir keistis bei šia tema tikinčių žmonių susitelkimo dirbti kartu, o ne pavieniui.

#istorinėatmintis #laisvėskovos