Nuoširdžiausi sveikinimai 99-uosius švenčiančiai Anicetai Skabickienei

"Nuostabi atmintis, neįkainojami prisiminimai, išdraskytos, bet nepalūžusios šeimos istorija, gyvi Laisvės kovų laikotarpio akimirkų liudijimai, gyvenimo išmintis ir kartu nedingstanti šypsena veide bei tikėjimas Lietuvos ateitimi" – susitikimą su 99-uosius gyvenimo metus švenčiančia Aniceta Skabickiene apibūdina LR Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Gražaus gimtadienio proga "Tremtinių namuose" gyvenančią Aniceta Skabickienę aplankęs LR Seimo narys Liutauras Kazlavickas bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos vadovas Jonas Rytis Puodžius, džiaugėsi, kad į kvietimą atvykti ir užfiksuoti Anicetos gyvenimo istoriją atsiliepė ir Genocido centro specialistai.

Œ"Tai, jog šiandien vis dar turime laisvės kovų laikotarpio amžininkų, prisimenančių bei galinčių gyvai papasakoti savo atsiminimus, yra neįkainojamas turtas, džiaugiuosi, kad Genocido centro specialistai tikrai labai greitai sureagavo į kvietimą atvykti ir užfiksuoti Anicetos Skabickienės šeimos bei jos artimųjų gyvenimo įvykius, kurie tikiu prasmingai papildys ir bendrą pasipriešinimo laikotarpio paveikslą" – pastebi LR Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Kviečiame susipažinti su chronologiniais Anicetos Skabickienės gyvenimo įvykiais.

Aniceta Skabickienė – Strikulytė gimė 1914-05-10 Aukštadvario k., Ramygalos valsč., Panevėžio apskr. Tėvai – Antanas Strikulis (-1944) ir Antanina Strikulienė (-1957) turėjo 10 vaikų: Antanina, Jurgis, Marytė, Petras, Bronė, Aniceta, Stefanija, Anelė, Kazys ir Stasys. Motina Antanina Strikulienė (1882-1957) su sūnum Jurgiu (1904-1980) 1947 12 29 ištremti į Tomsko sr. A. Strikulienė mirė tremtyje. Palaikai pargabenti į Lietuvą. Duktė Antanina Strikulytė-Praniauskienė su vyru Boleslovu ir septyniais vaikais 1951 10 02 ištremti į Tunguskij Borą, Asino r. Tomsko sr. Ten mirė dukra Genė (1940-1952). Duktė Stefanija Strikulytė-Katinienė su vyru Aleksandru 1951 10 02 ištremti į Teguldeto r., Tomsko sr. Sūnūs Stasys (1923-1950) ir Kazimieras (1921-1998) Strikuliai 1944-1945 m. išėjo į partizanus. Stasys mokėsi Karo mokykloje, 1944 metais įstojo į P.Plechavičiaus rinktinę. Rinktinę išformavus grįžo į tėviškę. 1950-07-26 žuvo, tris dienas išniekintas gulėjo Ramygalos NKVD kieme, paskui buvo užkastas iki šiol nenustatytoje vietoje. 1998 jam suteiktas Kario savanorio statusas. Kazimieras ūkininkavo tėvų ūkyje. 1943 vokiečiai jį buvo suėmę, vežė į Rytų frontą kasti apkasų. Kazimierui pavyko pabėgti iš traukinio. 1944 m. įstojo į P.Plechavičiaus rinktinę. Nuo 1945 partizanavo. 1946 06 24 buvo suimtas, tardomas Ramygalos NKVD. Iš ten pabėgo. Tačiau buvo peršautas ir sugautas. Karo tribunolo nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremtis. Kalėjo Archangelsko ir Kazachijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1992. Aniceta Strikulytė baigė 4 klases Ramygalos gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Kauno Lietuvos moterų kultūros draugijos (nuo 1932 m. - Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos) mergaičių mokytojų seminariją. Ją baigė 1933 m. Nuo 1934 m. rugsėjo paskirta Klausučių pradinės mokyklos (Biržų apskr.) mokytoja. 1936 metais ištekėjo už Petro Skabicko ir, pagal vyro darbovietę, persikėlė gyventi ir dirbti į Selemos Būdą (Selemą, Marijampolės apskr.). Nuo 1938-09-01 dirbo Sasnavos pradinėje mokykloje, o už metų perėjo į Marijampolės Petro Armino pradinę mokyklą ir ten dirbo iki 1942 m. vasario mėn. 1940 rugpjūčio 14-15 d. Dalyvavo Lietuvos mokytojų suvažiavime Kaune. 1941-06-14 trėmimų ir karo pradžią sutiko vyro tėviškėje Noreikonių k., Pakruojo r. Ji ten atostogavo su mažu sūneliu Algimantu (1939-1966). 1941 rugsėjį Petras Skabickas įsidarbino Panevėžio „Virvės“ fabrike buhalteriu. Aniceta Skabickienė karo laiką daugiau niekur nedirbo. 1944-05-16 gimė dukra Gražina (1944-1995). Greitai šeima persikėlė į Anicetos tėviškę – Aukštadvarį. Jos broliai ir vyras Petras čia slapstėsi nuo mobilizacijos. Petras Skabickas 1944 m. gruodį įsidarbino Pakruojo malūne buhalteriu. O jau 1945 01 12 buvo suimtas. Kalintas Šiaulių ir Vilniaus Lukiškių kalėjimuose. 1945 03 15 Karo tribunolo pagal 58-1a straipsnį („tėvynės išdavimas“) nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1945 gegužę išvežtas į Uchtą, Komi ASSR, 1947-12-31 perkeltas į Balchašą (Steplagas), Karagandos sr., Kazachijos SSR. 1954-05-12 išvežtas į tremtį Ruzajevkos r., Kokčetavo sr, Kazachijos SSR. Į Lietuvą sugrįžo 1956 m. Ilgai negavo darbo. Buvo persekiojamas, verbuojamas. 1957 m. buvo priimtas į Pakruojo rajono paruošų kooperatyvą, ten iki pensijos (1968 m.) dirbo instruktorium. 1976 žuvo autoavarijoje. Petras Skabickas 1929 baigė Kauno Karo mokyklą. Nuo 1927 metų – Lietuvos šaulių sąjungos narys, vėliau - šaulių būrio ir kuopos vadas. 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. 2003 m. jam, kaip 1941 m. birželio sukilimo dalyviui, suteiktas Kario savanorio statusas. A.Skabickienė į mokyklą nebegrįžo. Tam būtų turėjusi išsiskirti su kalinčiu vyru. O ir broliai taip pat buvo labai „nuodėmingi“. 1950 m. ją priėmė į Pakruojo ligonę medicinos statistike. Padėjo gydytojas Povilas Svilas, pats neseniai grįžęs iš lagerių. Jis buvo suimtas 1940 m., nuo 1941 metų kalėjo Karlage, Kazachijos SSR. Statistike ji išdirbo iki 1987 m. Po pertraukos 1990-1994 dar dirbo registratore Pakruojo naujojoje ligoninėje. A.Skabickienės visi artimieji – vyras, vaikai, broliai ir seserys išmirę. Nuo 1999 metų ji gyvena Specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai” Vilniuje.

Paruošta pagal Anicetos Skabickienės pasakotus ir rašytus atsiminimus.

Birutė Panumienė, LGGRTC vyresn. specialistė

#sveikinimai