Socialiai jautrūs žmonės gyvena greta mūsų

2013 m. lapkričio 15 d. Biržų socialinių paslaugų centre lankėsi Seimo narys Liutauras Kazlavickas ir domėjosi ES struktūrinėmis lėšomis finansuojamo Integralios pagalbos plėtros programos eiga.

Kaip jau buvo rašyta „Šiaurės rytuose“, šį projektą kartu su kitomis 20 Lietuvos savivaldybių Biržų SPC vykdo nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Projekto tikslas - teikti kvalifikuotą specialistų pagalbą sunkią negalią turintiems asmenims, turintiems nuolatinės slaugos arba priežiūros pagalbos poreikį. Priemonės biudžetas yra 1,49 mln. litų, trukmė – iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Biržų SPC lankėsi ir minėto projekto eiga domėjosi parlamentaras Liutauras Kazlavickas, dirbantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Svečias sakė norintis iš slaugos ir priežiūros darbą atliekančių žmonių išgirsti, kaip ta paslauga įgyvendinama, kokie pasirinkto modelio privalumai ar trūkumai ir ar verta nuo kitų metų tokį modelį siūlyti įdiegti visose šalies rajonuose.

Jaukioje Biržų SPC salėje susirinko visi, kurie tądien galėjo atvykti, tiesioginiai šio projekto vykdytojai ir administratoriai – mobiliose komandose dirbančios slaugytojos, jų padėjėjos, kineziterapeutė. Projektui vadovaujanti Biržų SPC direktorė Aldona Šaknienė pristatė susirinkusias darbuotojas ir sakė, kad, nors projektas vyksta tik ketvirtas mėnuo, jau galima matyti tam tikras tendencijas ir apibendrinti patirtis.

Pasak A. Šaknienės, darbą rugpjūčio mėnesį pradėjo viena mobili komanda Biržų mieste. Dabar jau dirba dvi brigados po visą Biržų rajoną. Išsiplėtė ir paslaugos gavėjų ratas. Šiandien integralią slaugos ir socialinės globos paslaugą gauna 26 sunkią negalią turintys rajono gyventojai. Direktorė priminė, kad projektas skirtas 60 asmenų, todėl vietos plėtrai dar yra pakankamai. Kita vertus, pasak A. Šaknienės, tokios integruotos paslaugos daugeliui žmonių yra naujovė, jie prie to nepripratę. Todėl kartais į siūlomą pagalbą žiūri atsargiai ir nepatikliai. Direktorė sakė tikinti, kad visuomenė greitai pripras, ir šios paslaugos pasieks visus, kuriems tai gyvybiškai būtina.

Seimo narys domėjosi, kiek rajone yra žmonių, kuriems reikalinga tokia paslauga, kaip tokie asmenys nustatomi. Projekto administratorės sakė, kad rajone yra per 300 žmonių, kuriems skirta slauga. Tačiau integralią slaugos ir socialinės globos paslaugą gauna tik minėti 26 pacientai. Viena iš priežasčių, kodėl paslauga lėtokai skinasi kelią, yra pinigai. Neretai žmonės vengia socialinės globos paslaugų, kadangi už jas reikia mokėti. Priklausomai nuo trukmės reikia sumokėti 15 arba 20 procentų nuo negalią turinčio asmens pajamų. Pasak specialisčių, paslaugų atsisako to asmens artimieji, kuriems dažnai neįgaliojo gaunami pinigai yra jų pragyvenimo šaltinis.

Slaugytojos ir jų padėjėjos pasakojo, kad, ištirpus pirmam nepasitikėjimui, pacientai džiaugiasi susitikimais, laukia jų atvykstant. „Ateina svetimas žmogus, net tam ligoniui pagerėja, gali jis su nauju žmogumi pakalbėti, pabendrauti“, - darbine praktika dalinosi slaugytoja.

Biržų SPC direktorė pasidžiaugė, kad yra geras ryšys su rajono savivaldybės poliklinika. Pasak A. Šaknienės, poliklinikos vadovai ir gydytojai supranta SPC paslaugų svarbą, ypač kaimo vietovėse. Šią savaitę Biržų SPC pagaliau turėtų pasiekti ir projektui skirti nauji automobiliai.

Seimo narys L. Kazlavickas kalbėjo apie socialinių paslaugų sferoje laukiančius iššūkius. Pasak politiko, Lietuvos gyventojai sensta, jaunimo mažėja, jis dažniausiai kuriasi mieste, o artimieji lieka kaime. Globos namų ar kitokių priežiūros įstaigų visų poreikiams patenkinti valstybė irgi nėra pajėgi įsteigti, nebent į šią sritį atsigręžtų verslas. Todėl slaugos ir socialinės globos paslaugų poreikis nuolatos augs, tik svarbu rasti tinkamą jų teikimo modelį.

Svečio nuomone, šio projekto suformuotas paslaugų teikimo būdas yra perspektyvus ir jį reikia pradėti diegti visose savivaldybėse, nelaukiant 2015 metų. „Reikia identifikuoti tokių paslaugų poreikį kiekviename rajone, sąžiningai įvertinti turimas finansines galimybes ir pradėti kurti paslaugų tiekimo infrastruktūrą“, - kalbėjo politikas.

Pasak Seimo nario, šiuo metu diskutuojama dėl naujų socialinių programų 2014-2020 metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo laikotarpiu ketina koncentruotis į dvi socialinės programos prioritetines kryptis – užimtumo didinimo bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimo. Darbo užimtumo didinimo programą ketinama pradėti 2014, o antrąją programą pradėti tik 2015 metais. L. Kazlavickas mano, kad skurdo ir socialinės atskirties mažinimo programų vykdymas taip pat turėtų prasidėti kitais metais ir remtųsi sėkmingomis patirtimis, panašiomis į Biržų SPC vykdomą projektą.

Susitikimo dalyviai nerimavo, kad pasibaigus numatytam projekto laikui 2015 metais jis sustos ir negalią turintys žmonės nebegaus paslaugų, jei nebus tinkamo finansavimo. Seimo narys sakė, kad apie tai dabar diskutuojama ir kalbama tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad nauju ES paramos programavimo laikotarpiu 2014-2020 metais ES struktūrinės paramos lėšos prioritetiškai būtų skiriamos tokių socialiai jautrių programų finansavimui.

Diskusijoje buvo kalbama ir apie naujų darbo vietų kūrimą, plečiant socialinių paslaugų spektrą, apie laiku suteiktą pagalbą tvarkingoms šeimoms, geresnį ir lankstesnį aplinkos pritaikymą sunkią negalią turinčių žmonių poreikiams.

#vizitai #regionųstiprinimas