Forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“

Balandžio 16 d., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko Seimo kanceliarijos kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuotas forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“. Į minėjimą pakviesti politikai, ambasadų, visuomeninių organizacijų atstovai bei 1949 metų tremtiniai ir istorikai dalinosi prisiminimais ir istoriniais vertinimais.

„Simboliška, kad šiandien susitikę galime pasidžiaugti, jog istorinės atminties klausimams pagaliau atsiranda vietos ir aukščiausiame Europos politiniame lygmenyje. Kaip tik vakar Europos vadovų taryba patvirtino „Europa piliečiams“ programą, kuri leis finansuosuoti iniciatyvas ir daugiau dėmesio europiniu lygiu skirti totalitarinių režimų priežastims svarstyti, Europos šiuolaikinės istorijos svarbiems momentams nagrinėti ir daugiau dėmesio skirti svarbių, tačiau dar ne visiems europiečiams žinomų istorinių patirčių pažinimui. Labai norėtųsi, kad galimybę pasinaudoti šia programa tinkamai išnaudotume“, - atidarydamas minėjimo forumą teigė forumo pirmininkaujantysis, Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Pasak parlamentaro, kad praeities istoriniai patyrimai turi būti pažinti, suprasti ir įvertinti, šiandien, agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, abejojama vis rečiau. Nes būtent atmintis ir gilesnis istorijos supratimas yra konstruktyvių šiandienos diskusijų ir susitarimų pagrindas, neleidžiantis nukrypti nuo pamatinių pagarbos žmogui ir laisvei vertybių.

Pranešimus minėjime skaitė bei prisiminimais dalinosi: Birutė Burauskaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė) – „Sovietų Sąjungos represinė politika. 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“; Agrita Ozola (Tukumo muziejaus direktorė) – „Laiškai ant beržo tošies: 1949 kovo 25-osios tremtis į Sibirą“; Gediminas Uogintis (tremtinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotojas) ir Jonas Milerius (Seimo kancleris, gimęs šeimą vežant į tremties vietą) - „Prisiminimai apie 1949 m. trėmimus „Bangų mūša“; Dalia Balkytė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė) - „Bangų mūšos“ nusviestieji į Sibiro taigą. Tremtinių gyvenimo sąlygos tremties vietose“; Gintautas Alekna (ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties“ bendrijos narys) - „1949 metų tremties vietos dabar“; Vilma Juozevičiūtė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė) - „Nepalaužta dvasia gulago lageriuose“; Antanas Seikalis (buvęs gulago kalinys) - „Prisiminimai apie Kengyro kalinių sukilimą Kazachijos lageriuose 1954 m.“

„Bangų muša“ („Priboj“) – 1949 m. kovo 25–28 d. Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos organizuota trėmimo akcija Baltijos valstybėse. Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausi trėmimai okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antrasis pagal dydį (Lietuvoje didžiausias buvo 1948 m. gegužės mėn. trėmimas kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Pagrindiniai operacijos „Priboj“ tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų pasiturinčių ūkininkų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per operaciją „Priboj“ ir papildomo trėmimo metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 32 200 žmonių. Dauguma tremtinių – 25 161 asmuo (78 proc.) – buvo įkurdinti Irkutsko srities, kiti 7077 (22 proc.) – Krasnojarsko krašto vietovėse. Jie buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ar miško pramonės ūkiuose, nedidelė dalis – kalnakasybos ar kitų pramonės šakų įmonėse. Iš kaimyninės Latvijos 1949 m. buvo ištremta daugiau nei 42 000, iš Estijos – 21 000 žmonių. Aukščiausia partinė vadovybė labai palankiai vertino gyventojų trėmimo operacijos rezultatus, daugelis jos vykdytojų buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

#minėjimai