top of page

KOMENTARAI IR NAUJIENOS

Pateiktos pataisos „Gyvybės iki gimimo apsaugos“ įstatymui

  • Writer: Liutauras Kazlavickas
    Liutauras Kazlavickas
  • 2014-04-22
  • 2 min. skaitymo

TS-LKD frakcijos nariai M.Adomėnas ir L.Kazlavickas pateikė pataisas “Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymui“ siūlydami koreguoti pagrindus nėštumo nutraukimui, apibrėžti ir įvesti krizinio nėštumo paslaugą bei užtikrininti prevencinių priemonių taikymą pasitelkiant nevyriausybines organizacijas.


Parlamentarai siūlo suderinti vaiko gyvybės prenatalinėje fazėje sąvoką su Europos teisingumo teismo sprendimu, kuriame pasisakoma, kad kiekviena žmogaus kiaušialąstė nuo apvaisinimo stadijos turi būti laikoma „žmogaus embrionu“. Todėl siūloma Įstatyme įtvirtinti apibrėžimą, kad „Vaiko gyvybė prenatalinėje fazėje – žmogaus raidos tarpsnis, kuris prasideda tuomet, kai susijungus lytinėms ląstelėms atsiranda organizmas, kuriam leidžiant natūraliai vystytis gimtų žmogus.”


“Apsisprendimas dėl aplinkybių, kurioms esant galėtų būti siekiama nutraukti nėštumą reikalauja ypatingos visuomenės brandos, argumentuotos diskusijos bei vertybinių apsiprendimų, todėl įvertinus teisinius, mokslinius bei medicininius argumentus, siūloma įstatyme apibrėžtus nėštumo nutraukimo pagrindus (nutraukti nėštumą galima tuomet, kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei, kelia rimtą grėsmę moters sveikatai ar yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl išžaginimo arba privertimo lytiškai santykiauti) praplėti dar vienu pagrindu, kai “negimusiam kūdikiui diagnozuojamas su gyvybe nesuderinamas apsigimimas”, - teigia Seimo narys Liutauras Kazlavickas.


Aiškinamajame rašte parlamentarai teigia, kad su gyvybę nesuderinamo apsigimimo nustatymas yra pakankamas pagrindas nutraukti nėštumą, atsižvelgiant į tai, kad kūdikio išgyvenimas net ir išnešiojimo bei gimdymo atveju nėra įmanomas. Šiuo atveju prioriteto teikimas moters interesams iš esmės nepakeičia kūdikio situacijos bei neprieštarauja teisingumui.


Tuo pačiu Seimo nariai siūlo apibrėžti, kad nėštumo nutraukimas “dėl išžaginimo arba privertimo lytiškai santykiauti“ nustatytu atveju būtų leidžiamas, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau nei 12 savaičių ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą dėl išžaginimo arba privertimo lytiškai santykiauti.


Įstatymo pataisų autoriai siūlo Įstatymo projekte numatyti pagalbos krizinį nėštumą išgyvenančiai moteriai mechanizmą. Siūloma nėštumą nutraukti svarstančiai moteriai numatyti privaloma nėštumo konsultaciją, kuri turėtų padėti moterims priimti atsakingą ir sąžiningą sprendimą dėl nėštumo nutraukimo. Nėštumo konsultacijos metu, moteriai turėtų būti pateikta visokeriopa nešališka informacija apie vaiko prenatalinėje fazėje vystymąsi, suteikiama informacija apie galimas socialinės, materialinės, psichologinės, teisinės pagalbos priemones, įvaikinimo galimybes, visus nėštumo nutraukimo aspektus bei pasekmes. Nuo privalomos nėštumo konsultacijos iki nėštumo nutraukimo, pasak pataisų rengėjų, turėtų praeiti mažiausiai septynios dienos.


Tuo pačiu, Įstatyme siūloma ypatingą dėmesį skirti ir prevencinei – lytinio ugdymo sričiai. Atsižvelgiant į tai, kad lytiškumo ugdymas yra dorovinio ugdymo sudedamoji dalis, parlamentarai atkreipia dėmesį, kad, įgyvendinant ir apsaugant tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus garantuojamą LR Konstitucijos 26 str., siūloma įstatymą papildyti nuostata, kuri numatytų tėvų teisę aktyviai dalyvauti savo vaikų doroviniame ugdyme. Todėl siūloma įtvirtinti principą, kad „mokyklose turi būti užtikrinta galimybė mokinių tėvams sužinoti, kaip savo vaikui pristatyti su lytiškumo ugdymu susijusius klausimus. Tėvai turi turėti galimybę apsispręsti, kaip su lytiškumo ugdymu susiję klausimai turėtų būti pristatyti jų vaikams”.


Pasak parlamantarų, siekiant užtikrinti veiksmingą Vaiko gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugą valstybės institucijoms svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Šis bendradarbiavimas turi pasireikšti ne tik informacijos suteikimu, bet ir konkrečia parama organizacijų atitinkamai veiklai taip sudarant galimybes efektyviau panaudoti valstybės lėšas. Todėl siūloma apibrėžti, kad valstybė privalo “įstatymų nustatyta tvarka remti nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vaiko prenatalinėje fazėje medicininę, socialinę ir teisinę globą, taip pat sudaro galimybes gauti išsamią informaciją apie nėščių moterų, motinų, tėvų bei jų vaikų teises, pašalpas ir išmokas, padeda spręsti psichologines ir socialines problemas, globos ir įvaikinimo klausimus, veiklą".



 
 

© 2025 Liutauras Kazlavickas

  • Facebook
  • LinkedIn
bottom of page