Vėlinių žvakutės – partizanams atminti
- Liutauras Kazlavickas
- 2014-10-31
- 2 min. skaitymo

Vėlinių dieną uždegti žvakutę ne tik ant savo artimojo, bet ir ant visų užmiršto kapo – sena mūsų krašto tradicija. Tačiau, kai lapkričio 1-ąją kapinės skęsta gėlių ir žvakių jūroje – gausu vietų, kur tamsu ir tuščia, nors ten atgulę mūsų tautos didvyriai.
Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva jau antrus metus iš eilės vyko akcija ,,Vėlinių žvakutės – Dzūkijos partizanams”, kurios metu prieš lapkričio 1-ąją buvo lankomi gyvybę už Lietuvos laisvę atidavusių didvyrių žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos bei atminimo žvakutės.
,,Džiaugiuosi, jog vis daugėja, norinčių pagerbti Lietuvai svarbių žmonių atminimą. Smagu, jog šiais metais prisijungė ir nemažai senjorų, nepabūgusių visą dieną trukusių kelionių po miškus. Manau, jog ši graži akcija taps ne tik tradicija, bet ir suburs vis daugiau žmonių ir, labai tikiuosi, plėsis visoje Lietuvoje,“ – sakė projekto globėjas L. Kazlavickas.
Šiemet pirmoji stotelė buvo Dzūkijos Kalesninkų miškas, kur su trimis bendražygiais 1949 metų kovo 7-ąją buvo nukautas Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas.„Jis buvo čia nukautas. Žinoma, buvo stiprus partizaninės kovos strategas, galima sakyti, net karo strategijos etalonas, kuris tiesiogiai organizuodavo įvairias kovas, pasalas. Na, bet jis buvo bejėgis prieš bendražygių išdavimus“, – pasakojo ekspedicijų į Sibirą dalyvis Tomas Kazulėnas.
Po visą Lietuvą išsibarsčiusių didvyrių kapų priežiūra vis dar epizodinė, tad jaunimas ragino visus tokias vietas žinančius gyventojus bent per Vėlines ant kapų uždegti jų garbei žvakeles.
„Neturėtų tokie mūsų tautos didvyriai būti užmiršti. Aš manau, kad dažnai žmonės linksta pamiršti tuos dalykus, kurie gal nėra tiesiogiai su jais susiję, ir pradeda rūpintis tik savo artimo rato žuvusiais giminaičiais. Tai, žinoma, yra gerai, bet vis dėlto turėtume nepamiršti ir tų, kurių gal nepažinojome, bet jie dėl mūsų atidavė viską“, – teigė studentas Martynas Blažaitis.
„Svarbu, kad istorijos mokytojai, studentai, moksleiviai važiuotų, tas vietas matytų, diskutuotų, kalbėtų ir bandytų įsivaizduoti, kaip tuo metu jautėsi partizanai, būdami čia, be jokios paramos, pagalbos, tiktai aplinkinių žmonių remiami, bet pasirinko eiti į mišką, žūti, o ne tiesiog vergauti. Ir pats Dzūkas sakė, kad geriau mirti stovint, negu gyventi klūpant“, – sakė T. Kazulėnas.
Vėliau buvo lankomos Šarūno rinktinės vadovo Benedikto Labensko-Kariūno ir Juozo Balčiaus-Balučio žūties vietos ir kapai. Gausus būrys taip pat užsuko ir į laisvės kovų didvyrio Juozo Jakavonio-Tigro sodybą. Čia buvo svetingai priimti šeimininkų ir turėjo neeilinę progą išgirsti XX amžiaus istorijos liudijimus iš amžininko lūpų.
Straipsnio nuoroda:http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/75235/jaunimas_jau_antrus_metus_buriasi_i_grupes_ir_lanko_lietuvos_didvyriu_kapus









