DI švietime – kokius tikslus kelsime?

Birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta apskrito stalo diskusija, dedikuota dirbtinio intelekto (DI) Lietuvos mokyklose temai. Diskusijos rengėjo, Švietimo ir mokslo komiteto bei Ateities komiteto nario Liutauro Kazlavicko kvietimu, renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, Nacionalinės švietimo agentūros, švietimo įstaigų atstovai, edukacinių technologijų startuolių kūrėjai, mokslininkai, kitų institucijų atstovai. 

„Dirbtinis intelektas jau įžengė į mūsų mokyklas – nepriklausomai nuo to, ar valstybė tam buvo pasiruošusi. Tad metas apsibrėžti: kokius švietimo iššūkius norime spręsti pasitelkdami DI ir kokią kryptį šioje srityje pasirinksime kaip valstybė,“ – pristatydamas diskusijos temą kvietė Kazlavickas. Parlamentaro manymu, svarbu telkti politikos formuotojus, mokslininkus ir technologijų kūrėjus, tam, kad dirbtinis intelektas mokyklose būtų diegiamas tikslingai ir atsakingai – atliepiant valstybės strateginius tikslus.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)

Renginio metu buvo diskutuojama apie DI galimybes strateginių švietimo tikslų kontekste – kokie galėtų būti formuluojami DI taikymo ugdymo procese tikslai ir koks DI potencialas, sprendžiant esamus švietimo iššūkius. Taip pat aptarti praktiniai šios technologijos taikymo švietimo sistemoje aspektai. Diskusijos dalyviai pristatė konkrečius DI taikymo mokyklose pavyzdžius, įgyvendintus projektus ir aptarė jų poveikį. Kalbėta, kaip šios technologijos gali padėti gerinti ugdymo kokybę.

Dr. Eglė Pranckūnienė pabrėžė, kad labai svarbu sukurti bendrą valstybės politiką dėl DI taikymo švietime ir kaip pavyzdį pateikė Norvegijos dirbtinio intelekto centrų veikimo modelį, jungiantį sprendimų priėmėjus, švietimo institucijas ir technologijų kūrėjus. Kalbėdama apie edukacinių technologijų proveržį, Lietuvos švietimo tarybos narė išryškino nacionalinių duomenų apsaugos svarbą: „Dirbtinis intelektas nėra neutralus, ir mes žinome Kinijos sukurtus įrankius, Rusijos sukurtus įrankius – visa tai yra ideologizuota, <...> mums yra labai svarbu, kad visi įrankiai, kuriuos mes naudosime, būtų užkrauti tomis vertybėmis, ta ideologija, kuri mums yra svarbi kaip šaliai, nes kitaip mes padarysime sau tikrai didelę žalą.“

„EdTech Lietuva“ asociacijos vadovas, startuolio „Moxliukas.lt“ bendraįkūrėjas, visuomenininkas Šarūnas Dignaitis, dalydamasis įžvalgomis apie stebimą šalies skaitmeninio raštingumo situaciją, pažymėjo, kad didelio skirtumo tarp didžiųjų miestų ir miestelių vartotojų nėra, bet gebėjimo naudotis technologijomis atotrūkis egzistuoja tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus asmenų. Anot jo, tai yra „dramblys kambaryje“: „Kai kalbame apie skaitmenizaciją, turime įtraukti vyresnę kartą, kad jie tą raumenį augintų ir lavintų.“ Švietimo inovacijų eksperto teigimu, „mokytojai neturi kompetencijų, bet stengiasi, mato prasmę ir nori šitos skaitmenizacijos asmeniniam produktyvumui didinti.“

Diskusijoje dalyvavę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupės, kurios tikslas – parengti DI taikymo bendrajame ugdyme gaires, nariai pabrėžė, kad jei verslas geba aktyviai išnaudoti šią technologiją savo tikslams, ji taip pat gali būti pritaikoma tiek mokslo, tiek švietimo sektoriuje. Tačiau labai svarbus gebėjimų dirbti su DI klausimas: „Pagrindinis klausimas – mokytojų, dėstytojų, na, ir mūsų visų kompetencijos, skaitmeninės kompetencijos, nes, kaip minėjau – licencijas duosime, bet kaip naudosime, kaip vartosime – manau, čia yra pagrindinis klausimas,“ – pažymėjo Kotryna Tomkevičiūtė, „EdTech Lithuania“ valdybos narė.

Diskusijos dalyvių išryškintos pagrindinės DI įrankių plėtros kryptys, atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemos strateginius ir ugdymo tikslus, galėtų apimti personalizuoto ugdymo turinio kūrimą (virtualus mokytojo asistentas), pagalbos taisant ugdymosi spragas įrankių vystymą ir kitus sprendimus. Pabrėžta, kad šie įrankiai turėtų prisidėti prie švietimo sistemos prieinamumo ir efektyvumo didinimo, taip pat mažinti perteklinę mokytojui tenkančią biurokratijos naštą ir prisidėti prie kitų apsibrėžtų strateginių tikslų.

Apskrito stalo diskusijoje pristatyti ir aptarti keli Lietuvos švietimo ir ugdymo poreikiams skirtų DI įrankių pavyzdžiai, išryškintos technologijų galimybės, taip pat techninės problemos bei teisinio reglamentavimo iššūkiai, kuriems spręsti reikalingas bendros valstybės krypties vystant DI technologijas švietime gairės.

Apskrito stalo diskusijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=HtndOpHUnrU