Ministerijai atidėliojant, universitetai tikina: kliūčių lietuvių kalbos mokymui ir testavimui nėra

Šiandien Seime vykusioje parlamentarų Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Liutauro Kazlavicko surengtoje spaudos konferencijoje dėl Švietimo ministerijos sprendimo atidėti lietuvių kalbos privalomumą aptarnavimo sektoriuje iki 2027 metų, ekspertai išreiškė palaikymą Valstybinės kalbos įstatymo nuostatai, kuria būtų įtvirtintas reikalavimas aptarnavimo sferos darbuotojams mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu jau nuo 2026 sausio 1 d.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)

Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų atstovai tikino, kad aukštosios mokyklos turi ilgametę patirtį mokant lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, yra parengtos A1 lygio mokymo programos, testavimo metodikos ir kompetentingi dėstytojai. 

Seimo narys Liutauras Kazlavickas kritikavo sprendimo nukėlimą ir švietimo ministerijos pateikiamus argumentus dėl ribotų kalbos testavimo galimybių bei lėšų trūkumo. Jis pabrėžė, kad 150–200 tūkstančių eurų neturėtų būti laikoma problema, kurios valstybė nebūtų pajėgi išspręsti, tad tai labiau politinės valios, o ne finansinių galimybių klausimas: „negalime nei atsitraukti, nei nukelti, nes tam nėra jokio pagrindo“, – spaudos konferencijoje tvirtino Švietimo komiteto narys.

Kalbėdamas apie testavimo galimybes Kazlavickas teigė, kad sprendimai yra, bet ministerija su aukštosiomis mokyklomis nemezga dialogo: „čia turime sprendimą – akademinė bendruomenė sako, kad mes esam pasiruošę, mes turim kompetenciją, žinias, gebėjimus, mes galime ateiti į pagalbą, bet į mus nėra kreipiamasi <...> tai rodo, jog šis klausimas ministerijai tiesiog nėra prioritetinis,“ – teigė Seimo narys.

„Praeitos kadencijos Seimas priėmė, prezidentas savo parašu patvirtino Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas dėl lietuvių kalbos privalomumo aptarnavimo sektoriuje dirbantiems užsienio piliečiams bent minimaliu, A1 lygiu. Todėl galime teigti, kad yra politinė valia įstatymą įgyvendinti, kaip ir  jaučiame visuomenės palaikymą tokiai nuostatai. Ir nors beliko tik įgyvendinimo stadija – ministerija konstatuoja, kad yra nepasirengusi ir siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą”, – kalbėjo Seimo narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė. 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pabrėžė, kad „kuo ilgiau mes atidėliojame, tuo <...> labiau krenta valstybinės kalbos prestižas, tuo daugiau imama ieškoti priežasčių Lietuvoje lietuvių kalbos nesimokyti ir čia esame gana unikali šalis – esame tiek supratingi, kad paminame savo pačių piliečių teises“.

„Mes turime visus reikiamus įrankius ir žmogiškuosius išteklius, kad padėtume aptarnavimo sektoriaus darbuotojams pasiekti A1 lygį laiku. Ministerijos nuogąstavimai dėl lėšų ar neegzistuojančių modelių yra nepagrįsti“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Vilma Leonavičienė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė.

Doc. dr. Eglės Gudavičienės nuomone, Švietimo įstatymas galėtų numatyti, kad testavimus galėtų atlikti ne tik Nacionalinė švietimo agentūra, kaip dabar numatyta įstatyme, bet ir aukštosios mokyklos: “turime visas kompetencijas ir mes, Vilniaus universitetas, jau prieš metus esame kreipęsi į Švietimo ministeriją leisti Vilniaus universitetui organizuoti šituos testus”.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, VDU ŠA Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja doc. dr. Eglė Gudavičienė, KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. dr.   Odeta Merfeldaitė bei Lietuvių kalbos draugijos atstovai.

Spaudos konferencijoje akcentuota, kad įstatymas paveiktų ne visus į šalį atvykusius užsieniečius, o tik maždaug 30 tūkst. asmenų, dirbančių aptarnavimo sferoje.

Spaudos konferencija surengta reaguojant į gegužės 21 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitete vykusius parlamentinė kontrolė klausymus dėl pasirengimo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimui. Susitikimo metu Švietimo ministerija pasiūlė svarstyti galimybę iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai, motyvuodama nepakankamu egzaminavimo pajėgumu. Taip pat pristatytas ketinimas Vyriausybės nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį.

Spaudos konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/live/_ianGgWSDww?feature=shared