Mokyklų vadovų kompetencijų vertinimas – perteklinė biurokratija?

Valdantiesiems pateikus Švietimo įstatymo pataisų projektą, siūlantį atsisakyti dalies švietimo įstaigų vadovams keliamų kompetencijų reikalavimų, Seimo Švietimo komitetas vieningai sutarė kreiptis į STT dėl pataisos vertinimo antikorupciniu požiūriu.

DI sugeneruotas vaizdas

Pagal dabar galiojančią tvarką, visi norintys tapti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovais, turi pereiti centralizuotą kompetencijų vertinimą – „tai svarbus filtras, padedantis įvertinti pasirengimą prisiimti atsakomybę už mokyklos bendruomenę,“ – sako Liutauras Kazlavickas, vienas komiteto išvadų dėl pataisų projekto rengėjų.

Seimo narys nesutinka su projekto rengėjų teiginiu, kad mokyklų vadovų kompetencijų vertinimas yra perteklinė biurokratija: „aplankęs nemažai mokyklų tvirtai tikiu – mokyklos rezultatai yra tiesiogiai susiję su mokyklos vadovo gebėjimais, kompetencijomis, asmeninėmis savybėmis, vertybėmis ir dar daug kuo. Taigi mokykloms vadovauti turi ypatingi žmonės su aukščiausiomis kompetencijomis.“

Pasitelkdamas praėjusių metų kandidatų vertinimo duomenis, parlamentaras pažymi, kad „net 50% pretendentų buvo įvertinti silpnai arba labai silpnai strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo srityse. Ar tikrai norime tokio lygio vadovų mūsų mokyklose?“ Parlamentaro teigimu, jei būtų atsisakyta šio filtro, prie mokyklų vairo stotų atitinkamo kompetencijų lygio vadovai.

Šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį, prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją arba lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas atitinkamas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas. Kiek kitoks vertinimas numatomas kandidatams, turintiems ne mažiau kaip 10 metų vienoje švietimo įstaigoje vadovavimo patirtį. Kandidatų kompetencijas vertina Nacionalinė švietimo agentūra kartu su kitais specialistais.

Įstatymo pataisos priėmimo procesas apima svarstymą pagrindiniame komitete, po kurio projektas turi būti svarstomas ir priimamas Seimo posėdžiuose. Šiuo metu komitetas laukia išvadų iš STT ir Vyriausybės.