„Lietuva 2050“ tikslams pasiekti būtinas ilgalaikis švietimo kelrodis

Seimo Ateities komitetas gegužės 20 d. pritarė rekomendacijoms Vyriausybei dėl švietimo ir žmogiškojo kapitalo politikos formavimo. Jomis siekiama padėti Lietuvai geriau pasirengti ilgalaikiams demografiniams, technologiniams ir darbo rinkos pokyčiams.

Viena svarbiausių rekomendacijų – kartu su ekspertais parengti ilgalaikį švietimo sistemos kelrodį, kuris padėtų įgyvendinti valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ numatytus tikslus. Taip siekiama užtikrinti nuoseklią švietimo politikos kryptį ir ilgalaikį svarbiausių pokyčių tęstinumą.

Pexels nuotrauka

Komiteto rengtame klausimo „Švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarka ateities visuomenei“ svarstyme, kuriame analizuoti ilgalaikiai valstybės iššūkiai ir jų poveikis švietimo sistemai bei darbo rinkai, Ateities komiteto narys Liutauras Kazlavickas pabrėžė, kad formuojant švietimo ir žmogiškojo kapitalo politiką būtina vertinti ne tik dabartinius, bet ir būsimus valstybės poreikius.

„Turime geriau suprasti, kokių specialistų Lietuvai reikės ateityje ir kokiose srityse darbuotojų trūkumas taps didžiausiu iššūkiu. Ne visose srityse šias spragas bus galima užpildyti atvykstančiais darbuotojais, todėl valstybė turi iš anksto planuoti specialistų rengimą ir užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų ilgalaikius šalies poreikius“, – pažymi L. Kazlavickas.

Pasak parlamentaro, šie iššūkiai reikalauja ne tik tikslesnio specialistų poreikio planavimo, bet ir nuoseklios švietimo politikos, kuri būtų orientuota į ilgalaikius valstybės tikslus.

„Svarbu tęsti reformas ir atskirti jas nuo pavienių pataisų – nevadinti visko reformomis. Turime aiškiai įsivardinti esminius pokyčius ir užtikrinti jų tęstinumą, kad nesiblaškytume“, – teigia L. Kazlavickas.

Svarstant švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarką taip pat akcentuotas regioninių skirtumų mažinimo poreikis bei būtinybė užtikrinti, kad kokybiško ugdymo ir profesinio tobulėjimo galimybės būtų prieinamos visoje Lietuvoje.

Komiteto rekomendacijose taip pat siūloma geriau suderinti ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimo sistemą, kad kompetencijomis grįstas ugdymas būtų nuosekliai atspindėtas egzaminuose ir vertinime. Daug dėmesio skiriama profesinio mokymo stiprinimui, sudarant lankstesnes galimybes pereiti tarp bendrojo, profesinio ir aukštojo ugdymo.

Tarp prioritetinių krypčių išskirtas ir mokytojų rengimas bei kvalifikacijos tobulinimas. Komiteto vertinimu, augantis mokytojų trūkumas reikalauja ilgalaikių sprendimų ir turi būti laikomas vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

Ateities komitetas taip pat nutarė tęsti parlamentinę švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarkos priežiūrą, periodiškai vertinti reformų pažangą bei jų ilgalaikį poveikį ir prireikus teikti papildomas rekomendacijas Vyriausybei.