PUPP kartelės atsisakymui siūloma alternatyva – įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų

Valdantiesiems neatsižvelgus į švietimo bendruomenės raginimus, galutinėje įstatymo priėmimo stadijoje Liutauras Kazlavickas kartu su Seimo nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene pateikė kompromisinį pasiūlymą – vietoje PUPP slenkstinio pasiekimų lygio atsisakymo atidėti jo taikymą iki 2029 m. rugsėjo 1 d.

Seimo kanceliarijos / O. Posaškovos nuotrauka

Švietimo ir mokslo komitete balsams pasiskirsčius po lygiai – 6 už, 6 prieš, lemiamu tapo komiteto pirmininkės balsas, todėl pasiūlymui nebuvo pritarta. Dėl šio pasiūlymo dar bus balsuojama artimiausiame Seimo posėdyje.

Siūlymu siekiama išsaugoti 2022 metais priimtos reformos kryptį, kartu numatant papildomą laikotarpį švietimo sistemai pasirengti jos įgyvendinimui. Vietoje slenkstinio pasiekimų lygio atsisakymo siūloma išlaikyti patį principą, tačiau jo taikymą nukelti, papildomą laiką skiriant ankstyvam mokymosi spragų nustatymui, mokymosi pagalbos sistemos stiprinimui ir individualios mokinių pažangos stebėsenai.

Pasiūlyme pažymima, kad anksčiau priimtas teisinis reguliavimas dėl PUPP slenkstinio pasiekimų lygio yra platesnės mokinių pasiekimų gerinimo sistemos dalis. Ji apima nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, mokymosi pagalbos planavimą pagal jų rezultatus, individualios pažangos stebėseną ir slenkstinio pasiekimų lygio taikymą baigiant pagrindinio ugdymo programą. Todėl, pripažinus, kad švietimo sistema dar nėra tinkamai pasirengusi šio reguliavimo įgyvendinimui, nuoseklesnis sprendimas būtų ne atsisakyti šio reikalavimo, o atidėti jo taikymą ir papildomą laiką skirti pasirengimui.

Taip pat remiamasi Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, rodančiais didelius mokinių pasiekimų skirtumus tarp savivaldybių. Vienose savivaldybėse, užtikrinus veiksmingą pagalbą po 8 klasės nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, slenkstinio PUPP pasiekimų lygio nepasiekia tik 7–9 proc. mokinių, o kitose tokių mokinių dalis viršija 40 proc. Todėl siūloma papildomą laikotarpį skirti ankstyvai mokymosi spragų diagnostikai, individualios pažangos stebėsenai, mokymosi pagalbos sistemos stiprinimui, tikslinei pagalbai savivaldybėse, kuriose mokinių pasiekimai prasčiausi, ir sistemiškai perimti gerąją praktiką iš geriausius rezultatus pasiekiančių savivaldybių.

Dar projekto svarstymo stadijoje Seimo narys Liutauras Kazlavickas kartu su opozicijos atstovais pateikė atskirąją nuomonę dėl komiteto sprendimo pritarti valdančiųjų siūlomam įstatymo projektui. Ji buvo pristatyta ir Seimo posėdyje prieš galutinį balsavimą, siekiant atkreipti visų Seimo narių dėmesį į socialinių partnerių išsakytus argumentus ir galimas siūlomo reguliavimo pasekmes.

Atskirojoje nuomonėje pažymima, kad komitetas pritarė valdančiųjų projektui neatsižvelgęs į Lietuvos mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų asociacijų bei dalies savivaldybių išsakytą kritiką, neįvertinęs siūlomo reguliavimo poveikio 2022 metais pradėtai mokinių pasiekimų gerinimo sistemai ir EBPO rekomendacijų dėl tinkamo mokinių pasirengimo tęsti mokymąsi aukštesnėse ugdymo pakopose. Joje taip pat pabrėžta, kad nuoseklesnis sprendimas būtų ne atsisakyti slenkstinio PUPP pasiekimų lygio, o atidėti jo įsigaliojimą.